Genocido centras norėtų patalpų buvusiame Lukiškių kalėjime

Ketvirtadienis, 12 lapkričio 2020

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) norėtų plėsti savo veiklą įsikuriant dalyje buvusio Lukiškių kalėjimo patalpų.

Kaip pranešė centras, šią galimybę LGGRTC vadovybė ketvirtadienį aptarė su premjeru Sauliumi Skverneliu. Premjeras susitikimo metu apžiūrėjo ir dabartines centrinio LGGRTC pastato patalpas Gedimino prospekte

Susitikimo metu premjeras apžiūrėjo LGGRTC centrinio pastato patalpas Didžiojoje gatvėje.

„Buvo aptarta galimybė plėsti Centro veiklą buvusiame Lukiškių kalėjime, dalį patalpų skiriant Centro muziejinei – edukacinei veiklai. Taip būtų istoriškai atkurtas sovietų  sistemos naikinimo tripolis:  Lukiškių kalėjimas, kur buvo kalinami kaliniai, KGB kalėjimas, kur dalis jų buvo sušaudyti, ir Tuskulėnų rimties parkas, kur sušaudytieji buvo užkasti“, – teigiama pranešime spaudai.

Pasak LGGRTC, susitikimo metu taip pat aptartos Centro finansinės problemos, pokario pasipriešinimo dalyvių artimųjų ir rastų nežinomų partizanų palaikų DNR duomenų banko sukūrimas – toks bankas padėtų identifikuoti partizanų tapatybę.   

Kaliniai iš Lukiškių kalėjimo iškelti daugiau nei prieš metus, trečiadienį pastatų kompleksą Vyriausybė perdavė turto bankui.

Turto bankas, vykdęs konsultacijas su įvairiomis įstaigomis ir visuomeninėmis organizacijomis, iš viso sulaukė pageidavimų skirti daugiau nei 20 tūkst. kv. metrų įvairioms edukacinėms veikloms, LGGRTC prašo skirti 2,5 tūkst. kv. metrų muziejinei veiklai ir kultūriniams renginiams.

Visas komplekso plotas, be numatytų parduoti ligoninės pastatų, sudaro beveik 18,8 tūkst. kv. metrų, galimybių studijoje numatyta patalpų dalis, kurioe būtų galima vykdyti visuomenines funkcijas – tik per 4,2 tūkst. kv. metrų.

Lukiškių kompleksą sudaro šeši pastatai: Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, administracinės, gamybinis patalpos, kalėjimas, kalėjimas-ligoninė, tvora su kontroliniu perėjimo postu. Visi jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir turi nacionalinės kultūros vertybės statusą.

Autorius Ignas Jačauskas

Šaltinis: BNS

Temos: Komercinis NT