Biurai pandemiją išgyveno, tačiau pasikeitė: lankstumas ir tvarumas tampa svarbiausiais aspektais
"Workery" bendradarbystės erdvė

Nors užklupus pandemijai daug kas prognozavo verslo centrų saulėlydį, jau dabar aišku, kad biuro patalpų svarba organizuojant įmonių darbą nemenksta. Juolab, kad ir patys darbuotojai į biurus grįžta noriai. Visgi požiūris į verslo centrus ir su jais susiję įmonių poreikiai keičiasi. Tvarių miestų plėtros bendrovės YIT viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen sako, kad pastaraisiais metais įmonių prioritetu tapo biuro nuomos lankstumas ir patalpų tvarumas, o tai lemia ir naujų verslo centrų koncepcijų išpopuliarėjimą. Tuo metu nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovė Lietuvoje Jurgita Ragaišė sako, kad šios tendencijos neaplenkia ir Lietuvos.

Pandemija pakeitė prioritetus

J. Kostiainen teigimu, Covid-19 pandemija verslo centrų užmarštin tikrai nenustūmė, tačiau paskatino ir paspartino darbo organizavimo pokyčius, kurie neišvengiamai atsispindi ir požiūryje į biuro patalpas. Visų pirma, šiandien ieškoma didesnį lankstumą, tvarumą, darbuotojų gerovę, aukštą produktyvumą bei efektyvų bendradarbiavimą užtikrinančių biurų, net jei dėl to tenka aukoti patalpų plotą.

„Dar iki pandemijos vienam darbuotojui tenkantis biuro plotas mažėjo, tačiau Covid-19 šią tendenciją dar labiau išryškino. Biurai šiandien pritaikomi hibridiniam darbo modeliui, kai dalį laiko darbuotojai dirba iš namų, todėl ploto ir fiksuotų darbo vietų poreikis tampa mažesnis. Vietoje to orientuojamasi į didesnį lankstumą ir kuo geresnių sąlygų darbuotojams užtikrinimą. Be to, didėja ir patogios biuro lokacijos bei tvarumo svarba“, – sako J. Kostiainen.

Verslo centrų tvarumui – vis aukštesnė kartelė

Dėmesį pastarajam aspektui, anot J. Kostiainen, lemia valstybių reguliavimas, vis didesnis investuotojų pasiryžimas finansuoti tik aukštus tvarumo kriterijus atitinkančius projektus, o taip pat darbuotojų noras dirbti atsakingose ir savo poveikį aplinkai mažinti siekiančiose įmonėse. Tvaresnius ir energiniu požiūriu efektyvesnius pastatus skatina rinktis ir paprasčiausia ekonominė logika, kuri brangstant energijai verčia ieškoti būdų sumažinti veiklos kaštus.

„Tvarumo siekis neabejotinai yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos verslo centrų vystymui. Aukštų tvarumo kriterijų neatitinkantys pastatai per keletą artimiausių dešimtmečių gali tapti visiškai nepaklausiu turtu. Jau dabar investuotojai savo investiciniuose portfeliuose tokio turto vengia. Ir priešingai – kuo aukštesnius tvarumo kriterijus nekilnojamas turtas atitinka, tuo jis paklausesnis. Šie kriterijai svarbūs ir patiems verslo centrų nuomininkams, kurie ieško būdų mažinti savo CO2 pėdsaką“, – sako J. Kostiainen.

Kostiainen teigimu, augant verslo centrų tvarumo svarbai vystytojai siekia užtikrinti mažesnes jų CO2 emisijas viso pastato gyvavimo ciklo metu ir garantuoti tai tokiais sertifikatais kaip „BREEAM“ ar „LEED“. Dėl to investuojama tiek į tvaresnes ir ilgaamžiškesnes medžiagas, tiek į energiją taupančius inžinerinius sprendimus bei išmaniąsias sistemas. Anot J. Kostiainen, tvarumo siekis lemia ir tai, kad vis dažniau verslo centrus renkamasi įrengti ne naujai pastatytuose, o renovuotose pastatuose. Tokių projektų poveikis aplinkai yra gerokai mažesnis.

Vienas svarbiausių poreikių – lankstumas

Kalbėdamas apie šiandienos verslo centrų tendencijas J. Kostiainen ypač akcentuoja lankstumą, kurio ieško daugelis įmonių. Dabartinėje verslo aplinkoje įmonėms itin sunku planuoti savo plėtrą, o tai lemia lankstesnių biuro patalpų nuomos sprendimų ir bendradarbystės erdvių populiarėjimą. Suomijoje šį poreikį YIT siekia atliepti „Workery+“ koncepto biurais.

„Įmonėms šiandien dažnai yra sunku tiksliai numatyti, kiek darbo vietų ir kokiam laikotarpiui reikės. Plėtra dažnai būna labai staigi, todėl turimų biuro patalpų ima nebepakakti. Tokioje aplinkoje ilgalaikės nuomos sutartys apriboja įmonių galimybes greitai reaguoti į kintančius poreikius. Nuomotis dvigubai didesnį biuro plotą, nei šiuo metu reikia, įsivertinant tai, kad ateityje gali tekti plėstis, taip pat nebūtinai yra labai racionalu. Dėl to tokie sprendimai kaip „Workery+“ įmonėms tampa patrauklia išeitimi“, – sako J. Kostiainen.

Šiuo metu Helsinkyje ir jo apylinkėse YIT iš viso yra įrengusi keturis „Workery+“ lanksčios biuro patalpų nuomos verslo centrus. Juose įmonės gali išsinuomoti reikiamą plotą be ilgalaikių įsipareigojimų ir suteikti darbuotojams visus šiuolaikinių biurų privalumus – komfortišką darbo aplinką, aukštos kokybės maitinimo paslaugas, galimybę naudotis patogiomis poilsio erdvėmis, susitikimų kambariais, telekonferencijų technologijomis ar netgi sporto sale.

„Tokios koncepcijos biurai populiarėja daugelyje šalių, o lanksčios biuro patalpų nuomos paklausa toliau turėtų tik augti. Matome, kad nemažai įmonių tokius biurus renkasi papildomoms darbo vietoms įrengti arba norėdamos suteikti savo darbuotojams patogų darbo lokacijų tinklą. „Workery+“ projektai išties pasiteisino, todėl ateityje tokių verslo centrų gali būti įrengta ir daugiau“, – sako J. Kostiainen.

Būti įspraustos į rėmus nenori ir Lietuvos įmonės

Ragaišė teigia kad Lietuvoje veikiančioms įmonėms lankstumas taip pat yra vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis biuro patalpas. Prioritetas teikiamas tiems verslo centrams, kurie gali suteikti galimybę prireikus praplėsti turimas patalpas, arba siekiama pasirašyti lankstesnes nuomos sutartis, kuriose būtų mažiau apribojimų.

„Su verslo ir ekonominės aplinkos nenuspėjamumu matyt yra susiję ir tai, kad šiemet ypatingai padaugėjo nuomininkų, kuriems reikia biuro patalpų „čia ir dabar“ – t.y. ieškoma pilnai įrengto biuro, į kurį kompanija galėtų įsikelti ir darbus pradėti kad ir rytoj. Taip pat daugėja užklausų, kuomet ieškoma biuro patalpų jau su baldais. Visa tai rodo, kad įmonės veikia vis sunkiau prognozuojamoje aplinkoje, kurioje planuoti toli į ateitį yra sudėtinga“, – sako J. Ragaišė.

Vilniuje ir Kaune situacija yra panaši

„Newsec“ ekspertės teigimu, nuomininkų poreikiai Vilniuje ir Kaune panašūs. Ryškesnis skirtumas pastebimas tik nuomojamame plote, kuris Vilniuje yra didesnis – sostinėje nuomininkai verslo centruose vidutiniškai nuomojasi 660 kv. m plotą, o Kaune – 500 kv. m plotą. Nepaisant panašių nuomininkų poreikių, situacija abiejų didmiesčių verslo centrų rinkose, J. Ragaišės teigimu, gerokai skiriasi.

„Nors pastaruoju metu biurų ploto paklausa Vilniuje viršija pasiūlą, situacija sostinės biurų rinkoje tikrai nėra kritinė. Dažniausiai nuomininkai turi galimybę pasirinkti iš kelių variantų. Šiek tiek sudėtingiau yra nuomininkams, kurie ieško trumpalaikių ar tarpinių sprendimų – t.y. nuomos sutarties  1-2 metams. Tokias sąlygas galinčių pasiūlyti verslo centrų rinkoje yra labai mažai. Kaune situacija kitokia – nors per praėjusius penkerius metus biurų segmentas čia reikšmingai augo, artimiausiu metu miestas susidurs su A klasės biurų patalpų pasiūlos trūkumu. Laisvi plotai moderniuose biuruose Kauno centre baigia ištirpti, o naujų projektų pastaruoju metu nubuvo“, – sako J. Ragaišė.

Anot J. Ragaišės, nauji didesni verslo centrų projektai Kaune dar tik planuojami, o reikšmingo  pasiūlos padidėjimo mieste reikės laukti bent 1-2 metus. Dėl to laisvų biuro patalpų dalis Kaune artimiausiu metu turėtų nukristi žemiau 5 proc. Ypač trūks A klasės verslo centrų pasiūlos. Vilniuje verslo centrų rinka, J. Ragaišės teigimu, šiemet turėtų pasipildyti daugiau kaip 125 tūkst. kv. m. Didesnę šio ploto dalį sudarys B klasės biurai.

 

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location