Klaipėdos universiteto mokslininkai pristatė karantininį Klaipėdos regiono verslo paveikslą

KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Rasos Viederytės, visą pastarąjį pusmetį analizavo Klaipėdos regiono verslų ir savivaldybių socioekonominę situaciją, darė verslo ir savivaldos atstovų apklausas, rengė diskusijas tikslinėse grupėse, rinko ir apibendrino daugybę duomenų bei teisės aktų, siekdami išsiaiškinti, kaip Klaipėdos regiono verslus įtakojo pirmasis, vadinamasis pavasarinis karantinas bei Vyriausybės pagalbos ir kiti intervenciniai veiksmai situacijai stabilizuoti.

Iš tyrime dalyvavusių smulkaus ir vidutinio verslo segmentui priklausančių regiono verslų net 50,7 proc. susidūrė su Vyriausybės įvestais veiklos ribojimais ir tik 2,7 proc. veiklai karantinas neturėjo jokios įtakos, trečdalis buvo priverstas veiklą organizuoti nuotoliniu būdu, dar 2,7 proc. veiklą nutraukė. Tik ketvirtadalis apklaustųjų (24,7 proc.) nurodė, jog pavasarį apyvartos rodikliai liko tokie pat, ir vos 1,4 proc. pasidžiaugė augimu, likusieji neteko nuo 20 iki 50 proc. turėtos apyvartos. Stabiliausius apyvartos rodiklius išlaikė gamybos įmonės, didžiausius nuostolius patyrė prekybos ir paslaugų teikimo sektoriai. Nors kai kurie pastarojo sektoriaus atstovai nurodė apyvartos rodiklio augimą, tačiau regiono verslo aplinkos tyrimas neužčiuopė karantinui būdingo el. parduotuvių kūrimo suaktyvėjimo.