S. Skvernelis apie 43 mln. eurų kultūros objektams: tai nėra investicija į sarkofagus

„Nesutiksiu, kad šios lėšos nėra naudingos kultūrai. Eidami į kultūros renginius norime ateiti į kultūringą erdvę. Dar daugiau – didžioji dalis mūsų net neįsivaizduoja, kokiomis sąlygomis dirba kultūros sektoriaus žmonės“, – feisbuke penktadienį pareiškė S. Skvernelis.

Anot jo, nėra normalu, kad nacionalinės įstaigos gyvena „net be priešgaisrinių sistemų, kai bet kurią dieną galėtų nutikti nelaimė“.

„Arba pusę dienos šildo vieną pastato pusę, kitą dienos pusę – kitą, nes sistemos neleidžia vienu metu šildyti viso pastato. Todėl tai nėra investicija į plytas ar sarkofagus, o į galimybę nešalti žiemą, dirbti normaliomis sąlygomis ir taip pat galimybę teikti aukštesnės kokybės meną kultūros mylėtojams“, – teigia premjeras.

Kartu jis neneigia, kad taip buvo siekiama „nušauti du zuikius“.

„Taip, papildomai 43 milijonus skyrėme infrastruktūrai, siekdami vienu šūviu nušauti du zuikius – ir paremti statybų sektorių, ir padėti kultūrai, kurios pastatams daugybę metų neužtenka lėšų ir kurių didelė dalis priklauso kultūros paveldui“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.

Jį palaikančią poziciją penktadienį išplatino ir Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija, kviesdama kultūros bendruomenę ne priešintis, o „ išlikti vieningą ir solidarizuotis su sprendimais, skirtais ne tik išgyventi šį sudėtingą laiką, bet ir investuoti į infrastruktūrą, kuri yra būtina norint vystyti bet kokius kultūros projektus“.

Pasak asociacijos, vienijančios nacionalinius šalies teatrus ir koncertines įstaigas, parama turi būti įvairiapusiška, dalį jos nukreipiant į kūrėjų ir kultūros žmonių „bent jau minimalų pajamų garantavimą“, kaip ir kitose ekonomikos srityse, o likusią dalį investicijų paskirstant prieš karantiną numatytiems infrastruktūros projektams. Asociacija laikosi pozicijos, kad karantino laikotarpis yra pats tinkamiausias remontams dėl ribojamų renginių.

Asociacija pabrėžia, kad kalbama ne apie naujus, o apie jau pradėtus projektus, be to, Vyriausybė ir prieš dešimtmetį kilusios krizės metu atnaujino kultūros infrastruktūrą, skirdama lėšų Nacionalinės dailės galerijos, „Menų spaustuvės“, VDA parodų centro „Titanikas“ erdvėms, Valdovų rūmams, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rekonstrukcijai.

„Visi šie nacionalinės reikšmės objektai sutelkė didžiules profesionalų pajėgas, jais naudojasi šimtai tūkstančių lankytojų“, – tikina asociacija.

Savo ruožtu premjeras pažymi, kad Vyriausybė, svarstydama pagalbos nukentėjusiems nuo koronaviruso planą, išskyrė kultūrą iš kitų sričių ir vien specifiškai vadinamosioms „minkštosioms priemonėms“ skyrė 25 milijonai eurų. Be to, anot jo, kultūros darbuotojai gal naudotis ir prastovomis, mikroįmonių subsidijomis.

S. Skvernelis vardijo, jog iš 43 mln. 10,8 mln. eurų numatyti Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcijai, kuri gali būti baigta jau šiemet, po 440-460 tūkst. Nacionalinio Kauno ir Valstybiniam Šiaulių dramos teatrams.

„Tokių pavyzdžių begalės. Šios lėšos bus skiriamos apie 80 kultūros įstaigų – per 12 kultūros centrų, kuriuose vyksta kultūrinė veikla regionuose, 14 bibliotekų, kurioms reikia būti patrauklioms, kad pritrauktų skaitytojus, suteiktų erdvę dirbti, 15 muziejų, 12 teatrų“, – sako premjeras.

Šaltinis:BNS