Investavimo į NT užkulisiai. Pokalbis su V. Čijunskyte
„Profitus” įkūrėja ir vadovė Viktorija Čijunskytė /„Profitus” nuotr.

Rugsėjo 7-8 dienomis Kanuose vyko tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konferencija-paroda MIPIM. Tai yra viena didžiausių konferencijų, skirtų nekilnojamojo turto rinkos profesionalams. Čia susirenka investuotojai, vystytojai, NT valdytojai. Šioje konferencijoje gimė ir vieno sparčiausiai Europoje augančio lietuviško startuolio - investavimo į nekilnojamąjį turtą platformos „Profitus” - idėja. Rugpjūčio 8 dieną ji atšventė jau trečiąjį gimtadienį. Ta proga pakalbinome sutelktinio finansavimo platformos „Profitus” įkūrėją ir vadovę Viktoriją Čijunskytę.

- Jūsų įkurta įmonė „Profitus” prieš kelias savaites atšventė 3 metų gimtadienį. Kaip atrodė „Profitus” pradžia? Kaip kilo idėja įkurti sutelktinio finansavimo platformą?

Idėja gimė labai natūraliai. Daugelį metų kartu su partneriu turėjome nekilnojamojo turto agentūrą, kurią transformavome į nekilnojamojo turto vystymo įmonę. Sukantis šiame versle ne vienerius metus mane supo labai didelis žmonių, besidominčių NT, ratas, kurie nuolat sakydavo: turiu 10 tūkst. tada dar litų ir noriu investuoti į nekilnojamąjį turtą. Už tokią sumą gali įsigyti nedaug, tad lieka vienintelis variantas - imti paskolą, kurios ne visada norisi…

Kiekvienais metais važiuodavau į nekilnojamojo turto konferenciją-parodą MIPIM Kanuose. Ten susirenka visi didžiausi investuotojai į nekilnojamąjį turtą, pristatomi visi nekilnojamo turto trendai, vystytojai. 2015 metais šioje parodoje išgirdau nuo scenos į šaukiantį antreprenerį iš Azijos. Kuris vis kartojo Crowdfunding (angl. sutelktinis finansavimas)! Crowdfunding pakeis pasaulį! Pirmą kartą apie tai išgirdau. Tuo metu tai tikrai dar buvo naujiena, nesuvokiau, kas čia tokio.

2016 metais viskas paaiškėjo: žmonės, kurie turi pinigų, nori investuoti, o crowdfunding’as arba sutelktinis finansavimas - būdas, leidžiantis tai daryti lengvai ir paprastai, pasauliniu mastu.

Sugalvojome kurti butų nuomos fondą: nupirkti 100 butų ir investuotojams dalinti nuomą. Tai yra tai, apie ką visi svajoja - turėti butą nuomai. Tik čia gali turėti šimto butų gabaliukus ir neblogai diversifikuotas investicijas. Taigi pradėjome kurti fondų valdymo įmonę „Victory Funds”.

Tuo pačiu metu analizavau konkurencinę aplinką ir supratau, kad būtent sutelktinio finansavimo platformos bus labai didelis konkurentas tokiam fondui. Aptarėme su partneriu variantą kartu paleisti ir sutelktinio finansavimo platformą.

Platforma „Profitus” prasidėjo nuo to, jog ne butus finansavome, o pačius nekilnojamojo turto vystytojus ir jų vykdomus projektus. Iš karto numatėme, kad tai bus atskiras verslas.

Pradžioje buvo labai sunku. Aš iš NT pardavimų, agentūrų ir NT vystymo verslo atėjau į kitą sritį - į finansų verslą. Visko turėjau išmokti: kas yra finansai, kas yra investicijos, pinigai, kapitalas, grąžos ir t.t. Aš visus metus mokiausi, daug skaičiau, perskaičiau visus įstatymus. Ir verkdavau. Buvo labai sunku, nes esu žmonių žmogus, o čia reikėjo sėdėti užsidarius pusę metų ir skaityti visus tuos įstatymus, kad suprastum, kaip tai veikia. Tau teisininkai sako „negalima”, o tu nori, kad būtų galima, ir atrandi, kad vis dėlto galima.

Tada prasidėjo programavimo darbai. Su programuotojais nemoku bendrauti iki šiol. Ačiū dievui, turėjau dešiniąją ranką, Bianką Rybaltovič, kuri ir šiandien yra kartu ir yra mūsų platformos CTO. Mes su ja viską darėme kartu, kartu kūrėme pirmąją platformą, kartu samdėme pirmuosius žmones. Retas atvejis, kad įmonėje visos vadovės būtų moterys, kaip pas mus. Vienintelis rizikos skyriaus vadovas yra vyrukas. Apskritai esame subalansuota komanda - turime ir vyrų ir moterų, kuo džiaugiuosi.

Galiausiai atėjo laikas ieškoti komandos. O čia susipina trys sritys: technologijos, nekilnojamasis turtas ir investicijos. Ir pabandyk surasti žmogų, kuris turėtų visas tris kompetencijas. Tai - neįmanoma! Mes specialistus auginomės: kažkas atėjo iš nekilnojamojo turto, kažkas iš investicijų, kažkas iš technologijų. Jie įgijo papildomų reikiamų kompetencijų. Dabartinę komandą vadinu superherojų komanda, aš ja labai pasitikiu - galiu sau ramiai dirbti iš bet kur. Pas mus apskritai yra laisvė, visi dirba, kada nori ir iš kur nori. Tikrai kiekvienas turėjo galimybę padirbti iš Kanų, iš pajūrio ar iš namų. „Profitus” platformoje darbuotojų kaitos nebuvo daug. Čia yra labai įdomi sritis ir kiekvienas žmogus, atėjęs pas mus, stipriai auga. Žmonės tai labai vertina.

„Profitus” įkūrėja ir vadovė V. Čijunskytė /„Profitus” nuotr.

- Kaip rinkote pirmąsias investicijas?

Vos startavę turėjome du didžiulius projektus, kurių suma buvo daugiau nei milijonas eurų, o investuotojų neturėjome. Teko labai daug dirbti, turėjau daugybę susitikimų su potencialiais investuotojais, turtingais Lietuvos žmonėmis. Kai užeidavau į biurą, kolegos bijodavo net krustelėti - buvo didžiulė įtampa ir milžiniška atsakomybė. Aš atsikeldavau ryte ir galvodavau, kad greičiau šita diena baigtųsi. Tai štai kaip verslas pradedamas. Tik atrodo, kad gražu, o iš tikrųjų reikia atiduoti labai daug.

- Ar tuo metu teisinė sistema buvo pasiruošusi sutelktinio finansavimo platformai? Su kokiais iššūkiais čia teko susidurti?

Žinoma, įstatymuose yra daug spragų, vietų, kurias sudėtinga suprasti. Jei kalbėti apie tai, kaip buvo pradžioje, crowdfunding’o niekas nežinojo, žmonės tiesiog nesuprato, kas tai yra. Per tuos trejus metus labai daug dirbome su edukacija, kad žmonės sužinotų, kas tai yra. Ir sužinojo. Žinoma, tai ne tik mano, bet ir kitų platformų indėlis.

Dėl įstatymų, tai netrukus įsigalios Europinis reguliavimas, suvienodinantis reikalavimus visoms Europoje veikiančioms platformoms. Tačiau iki šiol to nebuvo,  todėl buvo labai sudėtinga konkuruoti. Pavyzdžiui, Estijos kapitalo platforma gali veikti labai lanksčiai, o Lietuvoje mes esame itin griežtai reguliuojami.

Vienas tokių pavyzdžių, užsienio investuotojams mes turime nuskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį, o Latvijoje ir Estijoje to nėra. Tuomet investuotojai ir sako: „Kodėl turėtume investuoti Lietuvoje, jei jūs mums išmokėsite 1,5 proc. mažiau negu Latvijoje ar Estijoje?” Tokius dalykus sprendžia Sutelktinio finansavimo platformų asociacija, kurios valdybos nare esu ir aš. Ten mes keliame tokius klausimus, diskutuojame ir bandome kartu įgyvendinti pokyčius.

Nuo lapkričio 11 d. visoje Europoje bus bendras reguliavimas. Lietuviškoms platformoms tai ypatingo pokyčio nepadarys, nes ir taip griežtai buvome kontroliuojami, o kitoms platformoms teks prisitaikyti. Taigi šioje vietoje įgausime konkurencinį pranašumą.

- Kokie projektai sulaukia daugiausia investuotojų dėmesio?

Visi nori gero reitingo A, B ir aukštų palūkanų. Aišku, taip ne visada būna. Jeigu yra aukštesnis reitingas ir pakankamai protingos palūkanos, 6-8 proc., tai labai greitai surenkama reikalinga suma. Jei projektas yra 6-9 mėnesių, jam irgi labai greitai surenkama suma. Tai, ką aš matau, kad visgi mūsų investuotojai nori labiau artimo horizonto investavimui – trumpalaikio investavimo. Kuo terminas trumpesnis, tuo jiems labiau patinka. Taigi pagrindiniai dalykai: aukštesnis reitingas, didesnės palūkanos ir trumpesnis terminas. Kuo ilgesnis terminas, tuo sunkiau surenkama reikalinga suma. Žemesnio reitingo projektams irgi gana greitai surenkama suma, nes žemesnio reitingo projektai paprastai turi aukštesnes palūkanas.

- Kaip auga investuotojų bendruomenė?

Nuo pat pradžių naudojame edukacinę ir ekspertinę komunikaciją. Būtent tai ir veikia. Svarbu pasitikėjimas, reputacija. Mūsų „arkliukas” yra tai, kad mes labai aiškiai, lengvai ir paprastai komunikuojame sudėtingą informaciją.

Lietuvoje žmonės yra mažai finansiškai raštingi. Labai džiaugiuosi galėdama prisidėti prie finansinio raštingumo pradžios Lietuvoje. Net kalbant ir apie vaikus, pradedančius investuoti. Mūsų platformoje jauniausia investuotoja - 12 metų mergaitė. Aš labai tuo džiaugiuosi.

Netrukus turėsime projektą, kur skatinsime vaikų finansinį raštingumą, nes visgi viskas prasideda nuo vaikų. Daug naujų žmonių pas mus jungiasi, kurie supranta, kad jei turiu laisvų pinigų, jie neturi gulėti banko sąskaitoje, turiu kažką su jais daryti.

- Ar daug turite pastovių investuotojų?

Pas mus yra labai aukštas lojalumo lygis, mes jį skaičiuojame kiekvieną mėnesį. 76 proc. investuotojų investuoja daugiau negu vieną kartą, 50 proc. investuoja daugiau negu 4 kartus.

- Ar žmonės linkę investuoti dideles sumas?

Galiu pateikti šiek tiek statistikos. Vidutinė transakcija - apie 700 eurų. Vidutinis vieno investuotojo istorinis portfelis yra apie 12 000 eurų, aktyvus jo portfelis, kuris dirba nuolat, - 6000 eurų. Tai reiškia, vidutinis investuotojas pas mus nuolat investuoja apie 6000 eurų.

- Trys metai aktyvios veiklos. Kaip „Profitus” atrodys dar po 3 metų?

Labai stiprūs tarptautinėje arenoje. Plėsimės į Europą ir greičiausiai kur kas toliau. Kaip tik vakar pasirašiau pirmą sutartį Latvijoje. Komandiruotės metu sudėliojome visus procesus dėl finansavimo ir grąžinimo, aptarėme visas sąlygas, užmezgėme partnerystės santykius. Tą patį darysime ir su kitomis šalimis.

Po 3 metų turėtume būti finansavę kokius 500 mln. eurų, investuotojų turėtume apie 100 tūkst. ir veiktume 8-9 šalyse. Darbuotojų skaičiumi neplanuojame daug plėstis. Mūsų tikslas yra kuo labiau viską automatizuoti. Na, bet esant tokiems rezultatams, komanda tikriausiai padvigubėtų.

„Profitus” įkūrėja ir vadovė V. Čijunskytė /„Profitus” nuotr.

- Iš ko Jūs, kaip įmonės vadovė, semiatės žinių ir mokotės?

Iš tikrųjų tai yra labai taiklus klausimas. Kaip tik sėdėjau po pietų ir galvojau, kaip aš noriu vėl semtis žinių, tobulėti, augti, o kai kažko nori, tai ir ateina. Šią savaitę atėjo ISM Lyderystės forumas, kuriame aš visada stengiuosi dalyvauti. Visuomet stengiuosi dalyvauti kokybiškose konferencijose ir paskaitose. Vėl atėjo kvietimas į MIPIM parodą Kanuose, kur aš įsikvepiu.

Žmogaus-mokytojo neturiu. Nėra taip, kad kažką sekčiau ir žiūrėčiau. Viską darau savo bandymų būdu. Gal ir nėra visai teisinga, bet tokia jau esu.

Pasisemti jėgų padeda kaitavimas, tenisas. Labai mėgstu pro langą pažiūrėti, pamedituoti. Neseniai atradau tokį dalyką, kad ryte neturiu staiga šokti iš lovos. Turiu šiek tiek pagulėti ir tada jau galiu kažkur eiti.

Apskritai esu labai griežtai planuojanti. Jei pasakiau, kad būsiu, tai būsiu. Kartais tenka perkelti susitikimą, bet tik tada, kai yra labai svari priežastis. Man nėra priimtini perkėlimai ar vėlavimai. Esu reikli sau ir kitiems.

Interviu autorė: Ieva Baublytė

  

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location