Vanduo būstus sugadina dažniau, tačiau labiausiai kenčiama nuo ugnies: kaip to išvengti?

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, šiemet dėl turto užliejimo vandeniu į juos jau kreiptasi beveik septynis šimtus kartų, o bendra padaryta žala viršija pusę milijono eurų. Praėjusiais metais tendencijos buvo panašios – dėl šios priežasties į draudiką kreipėsi virš tūkstančio žmonių, o bendra padaryta žala siekė daugiau nei 750 tūkst. eurų.

„Dažniausiai vandeniu būstai užliejami dėl neatsargumo: pamirštamas atsuktas čiaupas, naudojamos senos ir techniškai netvarkingos indaplovės bei skalbimo mašinos. Visgi, net ir tinkamai prižiūrint įrangą savo bute, nuostolių nebūtinai pavyksta išvengti. Apgadinti turtą – sienas, grindis, lubas, būsto apdailą, gali ir kaimynų bute trūkęs vamzdis ar užsikimšęs tualetas“, – sako draudimo bendrovės ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė.

Ir nors dažnai manoma, kad jei butas yra naujesniame, prieš penkis ar mažiau metų statytame daugiabutyje, rizikos yra gerokai mažesnės, vis dėlto jame gali ištikti tokios pat problemos kaip ir senesniuose daugiabučiuose – nuo mechaninių gedimų iki vamzdynų problemų. Todėl rekomenduojama vamzdynus reguliariai tikrinti, neleisti vamzdžiuose kauptis riebalams, plaukams ir kitoms nuosėdoms. Taip pat privalu rūpintis turima buitine technika – prižiūrėti, kad indaplovių ar skalbimo mašinų žarnelėse neatsirastų įtrūkimų, jos nesideformuotų.

Prevencijai nuo gaisrų – keli paprasti žingsniai

Vis dėlto vandens padarytos žalos neprilygsta gaisrų nuostoliams – vidutinė vandens padaryta žala šiemet siekia beveik 800 eurų, tuo metu ugnies – virš 3000 eurų. Tiesa, ugnis turtą sugadina rečiau. Praėjusiais metais ERGO fiksavo kelias dešimtis tokių įvykių, bendrai nuo ugnies nukentėjusiems turto savininkams išmokėta beveik 130 tūkst. eurų. Šiemet iki rudens užfiksuota keliolika tokių įvykių ir išmokėta kiek daugiau nei 40 tūkst. eurų. Žalų ir išmokų skaičius neabejotinai dar augs, nes netrukus prasidės šildymo sezonas.

„Daugiausia gaisrų kyla atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, todėl savo būsto saugumu reikėtų pradėti rūpintis jau dabar: suremontuoti židinius, išvalyti kaminus ir dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų detektorius, o jei tokie jau yra – patikrinti, ar šie tinkamai veikia“, – pataria ekspertė.

Jei rudenį namai šildomi elektriniu šildytuvu, jį sezono pradžioje taip pat reikėtų patikrinti. Vertėtų pažiūrėti, ar šildytuvo laidai nėra pažeisti, ar jie nekaista, o pats šildytuvas neskleidžia neįprasto kvapo ar garsų. A. Jusė taip pat primena, kad daugelio nelaimių galima išvengti elgiantis atsargiau: be priežiūros nepaliekant uždegtų žvakių ar židinio.

„Nors šiuolaikiniai židiniai dažniausiai įrenginėjami su stiklinėmis, nuo galimo žarijų iškritimo į kambarį apsaugančiomis durelėmis, vis tiek prie židinio nereikėtų laikyti lengvai užsidegančių ar galinčių sprogti medžiagų. Ugnis plinta labai greitai ir vos per kelias minutes gali pasiglemžti visą gyventojų turtą. Todėl svarbu pasirūpinti ne tik priešgaisrine apsauga, bet ir savo turto draudimu“, – įspėja ERGO atstovė.

ERGO Baltijos šalyse 

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt