Savivaldybės vengia pirkti socialinius būstus, o turimus naudoja ne pagal paskirtį
Socialinio būsto eilėje laukia apie 10,5 tūkst. Lietuvos gyventojų, tačiau savivaldybės socialinius būstus perka vangiai, o esamus naudoja ne tik kaip socialinius, bet ir kaip tarnybinius. Gyvenamųjų patalpų priskyrimas tarnybiniams būstams nereguliuojamas, o kokia tvarka sudaromi pretendentai tokiam būstui taip pat nedetalizuota – tai nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi savivaldybių būsto fondo reglamentavimo antikorupcinį vertinimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, savivaldybės už parduotus savivaldybių būstus yra sukaupusios daugiau nei 13 mln. eurų socialiniams būstams pirkti, tačiau juos perka vangiai. Pavyzdžiui, 2017 m. savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, kai tuo tarpu pardavė net 468, o 2018 m. nupirko 52 naujus, o pardavė 304 senus socialinius būstus.
Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus, turi būti naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai. Tačiau, nepaisant ilgų laukiančiųjų eilių ir to, kad socialiniai būstai sudaro tik nedidelę savivaldybės būsto fondo dalį, kai kuriose savivaldybėse socialinių būstų paskirtis keičiama į savivaldybių būstą. Tai leidžia jį parduoti ar nuomoti kaip tarnybinį – asmenų, susijusių darbo santykiais su savivaldybe ar jos įstaigomis, apgyvendinimui.
Nėra aiškiai detalizuota, kokia tvarka savivaldybės gyvenamosios patalpos priskiriamos ir nuomojamos tarnybinio būsto sąlygomis, kokia tvarka jie nuomojami su savivaldybe darbo santykiais susijusiems asmenims, nenustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuomininkai, nevertinamos jų pajamos ir kita informacija. Tai galimai sukuria sąlygas piktnaudžiavimui ar neteisėtiems susitarimams, išnuomojant geresnės būklės būstus kaip tarnybinius tam tikriems asmenims.
Be to, nėra išsamiai reglamentuoti socialinio, savivaldybės ir tarnybinio būsto naudojimo pagal paskirtį kontrolės aspektai, todėl taip pat egzistuoja rizika, kad asmenys, turintys nuosavą gyvenamąją vietą netoli darbo vietos, bet nuomojantys tarnybinį būstą, gali leisti laikinai juo naudotis kitiems asmenims ir galimai – atlygintinai.
Taip pat įdomu tai, kad informacija apie savivaldybių būstą, nuomojamą tarnybinio būsto sąlygomis, bei jo nuomininkus nėra skelbiama viešai savivaldybių interneto svetainėse, nors tai numato įstatymas.
Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti teisinio reguliavimo tikslinimą, pašalinant minėtus neaiškumus, detalizuoti savivaldybės, socialinio bei tarnybinio būsto naudojimo kontrolės aspektus ir viešinti informaciją apie savivaldybės, socialinį bei tarnybinį būstą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei analizuotos savivaldybės per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos turi informuoti STT, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į pasiūlymus.
Antikorupcinis vertinimas atliktas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Neringos, Druskininkų, Birštono miestų ir Šilutės rajono savivaldybėse.
-crop-1903x334.png)