Lietuvoje renovacijos rodikliai geresni nei ES vidurkis – ministerijos atstovas

Lietuvoje daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinama daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), todėl šalis turi geras galimybes pasiekti ES planuojamo įgyvendinti „Renovacijos bangos“ plano tikslą – iki 2050 metų metų pasiekti nulinę pastatų anglies dioksido (CO2) taršą, teigia Aplinkos ministerijos atstovas.

„Savo rodikliais Lietuva lenkia bendrą ES rodiklio vidurkį. Imant viešuosius ir daugiabučius pastatus, mūsų tempas yra apie 2 proc. per metus. (...) Teisinė struktūra ir finansiniai mechanizmai yra pažengę į priekį ir tas mūsų įdirbis yra mūsų stiprybė“, – pirmadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete sakė ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis.

Jis pabrėžė, kad ES planuojamas „Renovacijos bangos“ planas yra orientuotas į kvartalų ir rajonų renovaciją, o ne pavienių pastatų atnaujinimą.

„Į masiškumą. Ir tai dar vienas būdų, kaip pasiekti reikiamas (renovacijos – BNS) apimtis“, – tvirtino D. Čergelis.

Pasak jo, šiuo metu ES per metus tik 0,2 proc. pastatų yra renovuojami taip, kad energijos suvartojimas juose sumažinimas bent 60 proc., todėl norint įgyvendinti „Renovacijos bangos“ tikslus gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų energinės renovacijos rodiklį iki 2030 metų reikia padidinti bent du kartus. 

Lietuvai taip pat teks spartinti renovacijos tempą, todėl statybų sektorius jau dabar turi pradėti tam rengtis, tvirtino ministerijos atstovas.

„Sektorius turi transformuotis tiek, kad jis gebėtų apimti ir susidoroti su tomis apimtimis, kurias programuoja pati „Renovacijos bangos“ strategija“, – sakė D. Čergelis.

Anot jo, Lietuvai teks peržiūrėti ir renovacijos finansavimo principus. 

„Dabar finansavimo mechanizmai nesuteikia galimybės pasiekti tokių tempų, kokių norėtųsi. Reikia permąstyti juos ir sukurti naujus instrumentus, kurie leistų pasiekti didesnius tempus“, – parlamentarams kalbėjo ministerijos atstovas.

D. Čergelis taip pat pabrėžė, kad vienas iš ES numatomų reikalavimų yra „stiliaus ir estetikos prasme“ renovacijos nevykdyti „bet kaip“.

„ES mano, kad galima rasti kažkokių vieningo stiliaus architektūros sprendimų integruojant klimato kaitos ir tvarumo poreikius į tam tikrus standartizuotus sprendimus“, – aiškino D. Čergelis. 

„Konkrečių į renovaciją sufokusuotų estetinių dalykų mes neturime. Akivaizdu, kad reikia šitoje vietoje papildomo dėmesio“, – pridūrė jis. 

D. Čergelis pabrėžė, kad ministerija jau baigia rengti ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją iki 2050 metų, kada anglies dioksido į gamtą iš pastatų iš viso nebūtų išmetama.    

Pasak jo, 40 proc. ES suvartojamos energijos yra suvartojama pastatų sektoriuje, jame susidaro ir 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Lietuva yra linkusi pritarti ES „Renovacijos bangos“ planui. 

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Šaltinis: BNS

V/S: 39 / 3