Lietuvoje būsto nuoma brango daugiausia: gyventojai įvardijo, kiek pasiryžę pakloti

Lietuvoje kylant pragyvenimo lygiui, kyla ir nuomos kainos, ypač šalies sostinėje Vilniuje, kur būsto nuomos paklausa didžiausia. Apie nuomos kainų augimą kalba ne tik oficiali statistika, bet ir būstų nuomos skelbimai, kuriuose skelbiami skaičiai leidžia suprasti, kad jau toli gražu ne visi gali sau leisti išsinuomoti būstą sostinėje.

Lietuvoje būsto kainos augo labiausiai

Lietuvos būstų nuomos kainos per dvylika metų šoktelėjo labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, kuriuos skelbia tinklaraštis Euroblogas.lt, Lietuvoje nuomos kainos nuo 2007 m. iki 2019 m. pakilo 101 proc. Vidutiniškai ES per šį laikotarpį nuomos kainos padidėjo 21 proc. Nuo Lietuvos atsiliko Čekija (79 proc. šuolis) ir Vengrija (68 proc.). Yra šalių, kur nuomos kainos nukrito, – Graikijoje (-18 proc.), Kipre (-0,3 proc).

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas patvirtina, kad būsto nuomos kainos, ypač Vilniuje, išties siekia rekordus.

„Būsto nuomos kainos labai augo, ypač Vilniuje. Ir tai susiję su gyventojų pajamų augimu, iki 2016 metų ribota būsto pasiūla, trumpalaikės nuomos išpopuliarėjimu, kas labai paveikė rinką, ypač centrinėje miesto dalyje. Ir ketvirtas veiksnys – geresnė kokybės dedamoji. Lyginant situaciją su tuo, kas buvo po krizės, kokybiško būsto pasiūla buvo labai ribota. O dabar jos daug daugiau, ir kokybė geresnė, žmonės gali mokėti“, – aiškina ekonomistas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 
 
 
Pasak Ž. Maurico, gyventojai į būsto nuomos kainų pasikeitimus reaguoja. Ekspertas pastebi dvi tendencijas – žmonės stengiasi įsigyti savo butą arba pasistatyti namą.
 
„Savo namų nori ypač tos šeimos, kurios susilaukia vaikų, nes jiems išsinuomoti sąlygos sudėtingesnės. Ir, aišku, susirasti tinkamos kokybės būstą sunkiau. Tokios tendencijos labai pastebimos nuo praeitų metų, tikrai būsto paskolų suma pradėjo augti. Žmonės ima paskolas, perka būstą, įmokas moka finansų institucijai. Dažniausiai ta suma yra mažesnė nei nuoma. Aišku, svarbu pamatuoti ir tai, kad savo būstą reikia įrengti, žmogus atsakingas už jo nusidėvėjimą, remontą ir pan.“, – skaičiuoja ekonomistas.
 
Nuomos kainos siekia ir 700 eurų už 2 kambarių butą
 
„DELFI būstas“ pasižvalgė po socialiniuose tinkluose esančias butų nuomos skelbimų grupes ir patikrino, kokios sumos per mėnesį reikia, norint išsinuomoti butą Lietuvos mieste, kuriame daugiausia gyventojų, – Vilniuje.
 
Iš skelbimų matyti, kad buto nuomos kaina svyruoja nuo buto būklės, įrengimo, vietos ir, žinoma, dydžio, kambarių skaičiaus. Pavyzdžiui, mažo vieno kambario buto, kuriame yra maža virtuvė, labai mažas miegamasis, nuomos kaina yra 295 eurai. Už ką tik įrengto prabangaus 2 kambarių buto Kauno gatvėje nuomą prašoma net 695 eurų per mėnesį. Panaši nuomos kaina – 680 eurų per mėnesį – yra už 2 kambarių butą naujos statybos daugiabutyje miesto centre, šalia Žaliojo tilto. 1,5 kamb. butas Naujamiestyje nuomojamas už 295 eurus, o 2 kambarių butas Žirmūnuose, naujos statybos daugiabutyje, nuomojamas už 450 eurų per mėnesį. 1 kambario naujesnės statybos butas S. Nėries gatvėje, Fabijoniškėse, nuomojamas už 330 eurų per mėnesį.
 
 
 
Apžvelgus tik keletą skelbimų jau galima daryti išvadą, kad vieno kambario buto nuomos kaina sostinėje per mėnesį svyruoja apie 300 eurų, o 2 kambarių turinčio buto – nuo 300 iki net 700 eurų per mėnesį. 3 ir daugiau kambarių butų nuomos kaina atitinkamai gali būti panaši į dviejų kambarių butų arba didesnė. Kalbant apie skelbimų skaičių, lietuviai aktyviai siūlo nuomotis butus, nesikuklina dėl aukštos kainos. Taip pat daug žmonių skelbia, kad ieško išsinuomoti butą, tačiau vienas žmogus dažniausiai dairosi būsto iki 300 eurų per mėnesį; jeigu būsto ieško pora, ieškoma buto iki 400 eurų per mėnesį.

Kai kurie pasiryžę mokėti Nors būsto nuomos kainos Vilniuje siekia dar nematytas aukštumas, lietuviai pasiryžę mokėti. „DELFI būsto“ kalbinta Vilniuje gyvenanti Monika sakė, kad ieškodama buto nuomai atsižvelgė į jo vietą ir įrengimą. Kaina merginai nebuvo problema.
 
„Neuždirbu labai daug, tačiau paskaičiavau, kad geriau gyvensiu arčiau miesto centro, arčiau savo darbovietės, nei kasdien į darbą važiuosiu automobiliu, jį remontuosiu ir leisiu pinigus degalams. Todėl kaina man nebuvo esminis veiksnys, labiau žiūrėjau, kad būtų arčiau centro ir kad nebūtų labai prastos kokybės butas. Aišku, labai prabangaus irgi neieškojau“, – pasakojo mergina.

Aistė, kaip ir Monika, tikino, kad buvo pasiryžusi už buto nuomą mokėti tiek, kiek reikės, kad tik jame jaustųsi jaukiai.
 
„Norėjau naujos statybos name išsinuomoti butą, kad būtų gražiai įrengtas, su baldais ir buitine technika. Mačiau, kad tokių butų nuoma yra brangi, todėl buvau tam pasiruošusi. Moku 450 eurų per mėnesį, gyvenu 2 kambarių bute viena“, – patirtimi pasidalijo pašnekovė.

                                                                   
 
Vilniuje buto ieškojusi Asta tikino nenorėjusi už nuomą išleisti daugiau nei 300 eurų per mėnesį. Deja, merginai teko padidinti biudžetą.
 
„Ieškojau vieno kambario buto tik sau ir norėjau išleisti ne daugiau nei 300 eurų per mėnesį už jo nuomą. Bet, kai pradėjau žiūrėti skelbimus, supratau, kad su tokiu biudžetu galėčiau išsinuomoti nebent labai prastos būklės seną butą arba labai mažą, kuriame virtuvė, kambarys ir vonia yra vienoje patalpoje. <...> Sau tinkamą butą radau už 350 eurų, ne centre, aišku, bet bent jau tvarkingas ir didesnis nei vonia“, – pasakojo Asta.

Būsto nuomos mažėjimo tendencijų nėra
 
Advertisement Buto nuomos kaina Vilniuje išties gali būti įkandama ne visiems. NT įmonių grupės „Capital“ Lietuvoje „Capital Experts“ biuro vadovė, NT brokerė Aušra Kriščiūnienė skaičiuoja, kad, lyginant su 2018 metais, būsto nuomos kainos išaugo apie 10 proc.
 
„Dažniausiai butų savininkai patys nekelia nuomos kainos esamiems nuomininkams. Tačiau kainos kyla, kai baigiasi nuomos sutartis ar keičiasi nuomininkai. Keldami kainas, nuomotojai linkę atsižvelgti į rinkos tendencijas ir jas kilsteli apie 10–15 proc.“, – teigia NT brokerė.

                                            A. Kriščiūnienė             
 
Ekspertė pabrėžia, kad tai keičia gyventojų įpročius. Pastebima, kad jauni žmonės linkę ilgiau gyventi nuomojamuose būstuose nei anksčiau. Anot pašnekovės, sprendimą įsigyti nuosavą būstą dažniausiai lemia naujos šeimos sukūrimas ar planuojamas šeimos pagausėjimas.
 
„Jauni žmonės daug dirba, keliauja ir jau nelabai sureikšmina tą faktą, kokiame būste gyvena, – nuosavame ar nuomojamame. Dažnai rinkdamiesi nuomai būstą atsižvelgia į jo įrengimą – ieško modernesnio stiliaus, kuris labiau atitiktų jų gyvenimo būdą. Renkantis vietą svarbi detalė yra infrastruktūra ir patogus susisiekimas su darbo vieta. Pastaruoju metu tampa madinga į darbą vaikščioti pėsčiomis, o, kai būtina, pasinaudoti „automobilių dalijimosi“ paslaugomis“, – tendencijas vardija A. Kriščiūnienė.

 
NT brokerė tęsia, kad tie, kurie atvyksta į sostinę gyventi iš rajonų, linkę nuomotis ekonomiškesnius variantus. O jauni žmonės, kuriems būsto nuoma yra įprastas dalykas, linkę sau leisti gyventi plačiau ir mokėti už nuomą daugiau, nes renkasi vietą, esančią kuo arčiau centro. Toliau išlieka tendencija, kad patys paklausiausi ir populiariausi nuomai yra 2 kambarių butai.
 
„Nuomos rinkoje nepastebime mažėjančios paklausos, ir tai atspindi nuomojamų būstų kainos – jos nekrenta, o toliau pamažu kyla arba laikosi tokio paties lygio. Tie, kurie įprato nuomotis, neskuba įsigyti savo būsto, dažniausiai lūkuriuoja ir stebi pasiūlymus internetiniuose portaluose. Vieni iš pagrindinių motyvų, kurie stabdo keisti nuomojamą būstą į nuosavą, yra baimė dėl ilgalaikių įsipareigojimų bankams ir lūkestis, kad kainos kris“, – aiškina A. Kriščiūnienė.
 
Ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad gyventojai į būsto nuomos kainų pasikeitimus reaguoja. Ekspertas pastebi dvi tendencijas – žmonės stengiasi įsigyti savo butą arba pasistatyti namą.
 
 „Savo namų nori ypač tos šeimos, kurios susilaukia vaikų, nes jiems išsinuomoti sąlygos sudėtingesnės. Ir, aišku, susirasti tinkamos kokybės būstą sunkiau. Tokios tendencijos labai pastebimos nuo praeitų metų, tikrai būsto paskolų suma pradėjo augti. Žmonės ima paskolas, perka būstą, įmokas moka finansų institucijai. Dažniausiai ta suma yra mažesnė nei nuoma. Aišku, svarbu pamatuoti ir tai, kad savo būstą reikia įrengti, žmogus atsakingas už jo nusidėvėjimą, remontą ir pan.“, – skaičiuoja ekonomistas.
 
Ž. Mauricas pabrėžia, kad lietuviai anksčiau ar vėliau pradeda svajoti apie nuosavą būstą, o didelės nuomos kainos, kaip pastebi ekonomistas, gyventojus dar labiau paskatina įsigyti butą ar namą.