„Orlen Lietuva“ statys 57 MW vėjo parką, žada dalyvauti ir jūros parkų aukcionuose

Antradienis, 26 balandžio 2022

 Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ savo reikmėms statys 57 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką. Be to, „Orlen“ vadovas patvirtino, kad bendrovė ketina dalyvauti tiek pirmajame, tiek ir kituose Lietuvos skelbiamuose vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionuose. 

„Įmonė pranešė, kad investuos į 57 megavatų parką šalia gamyklos, kuris aprūpins įmonę elektra“, – po susitikimo su „Orlen“ vadovu Danieliu Obajteku pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. 

D. Obajtekas patikino, kad leidimai objektui yra gauti. Vėjo parkas iškils šalia gamyklos. 

Koncerno „Orlen“ vadovas taip pat patvirtino, jog įmonė galvoja apie investicijas į vėjo jėgaines ne tik sausumoje, bet ir jūroje. 

„Bendradarbiaujant su Lietuvos Vyriausybe laukiame konkurso suteikti licenciją vėjo jėginių parko statyboms Baltijos jūroje“, – spaudos konferencijoje teigė D. Obajtekas.

„Taip pat optimistiškai žiūrime į ateitį – kitus konkursus, licencijas, kurias Lietuva skirs 2024 ir 2025 metais“, – pridūrė jis. 

„Orlen“ vadovas teigė neturintis priekaištų Lietuvoje rengiamo pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje aukciono sąlygoms, taip pat su tokių parkų plėtra susijusiems teisės aktams. 

„Mes analizuojame sąlygas ir kiekviena šalis turi savo viziją, kaip ji siekia tikslų, įgyja patirtį ir vykdo plėtrą – ar pasirenka partnerius, ar pritraukia investicijas iš kitų šalių“, – teigė D. Obajtekas, paklaustas ar „Orlen“ tinka būsimo aukciono sąlygos, kurios, pasak kai kurių užsienio investuotojų, esą formuojamos vietos rinkai. 

D. Kreivys teigė, kad priimant vėjo parkų plėtrai Baltijos jūroje būtinas įstatymų pataisas tokių pretenzijų nebeliko.

„Noriu paneigti sklandančias idėjas, kad įstatymas buvo kažkam parašytas. (...) Daugiau nei pusę metų vyko diskusijos ir turbūt priimant įstatymą tokių kalbų jau ir nebeliko“, – teigė energetikos ministras. 

„Mūsų įstatymas ir modelis, pagal kurį vykdysime konkursą, yra būtent naujausių tendencijų atspindys, kuomet yra galimybė, kad netgi ne valstybė mokės vystytojui, o vystytojas primokės valstybei“, – pridūrė D. Kreivys.  

Jau skelbta, kad „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“ ketina dalyvauti pirmajame Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje aukcione. 

Aukcionu taip pat domisi Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Lietuvos „Ignitis grupė“ ir „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“ bei bendrą įmonę ketinančios steigti atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ ir didžiausia privati Lenkijos energetikos bendrovė „Polenergia“.

Seimas kovo pabaigoje priėmė kelių įstatymų pataisas, kuriomis patvirtinta vėjo parkų plėtra Baltijos jūroje, taip pat nustatyti didesni energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių tikslai.

Energetikos ministerija pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną numato surengti 2023-iaisiais, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius, jo galia sieks 700 megavatų (MW). 

Temos: Gerbūvis