Kauno Strateginis plėtros planas – žmonių sukurta miesto vizija žmogui
Kaunas / kaunas.lt nuotr.

Efektyvi ir sisteminga Kauno plėtra, miesto konkurencingumo bei patrauklumo Lietuvoje ir svetur didinimas nugulė į Strateginį plėtros planą (SPP) iki 2030-ųjų. Ambicingą miesto augimo viziją, tikslus ir kryptis rengė daugiau kaip šimtas ekspertų. Trys iš jų – prof. Eugenijus Valatka, Marius Horbačauskas bei Rusnė Šilerytė – dalijasi įspūdžiais iš plano rengimo užkulisių.

Dirbo virš 100 ekspertų

„Strateginio plėtros plano parengimas – didelis ir atsakingas darbas. Esame dėkingi ekspertams, kurie savo žiniomis, kompetentinga nuomone ir įžvalgomis padėjo formuoti viziją iki 2030-ųjų. Kiekvienas jų ženkliai prisidėjo prie tolesnio Kauno stiprinimo, kaip tvaraus ir pilietiško miesto, verslo ir inovacijų lyderio, modernaus bei įtraukiančio kultūros centro“, – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis. 

Daugiau nei metus per 100 ekspertų kėlė klausimus ir teikė pasiūlymus apie miesto ekonomikos augimą, darnią teritorijų plėtrą, darnaus judumo bei žaliojo kurso stiprinimą, sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo ir sporto, kultūros, turizmo bei kitas sritis.

Darbo grupėse, susitikimuose, viešose diskusijose su kauniečiais bei miesto bendruomenių atstovais analizuota esama situacija, turimi ištekliai, atlikti gyventojų nuomonės tyrimai, duomenų analizės. 

Infrastruktūra – talentingiems žmonėms

„Pasaulinė praktika rodo, kad miesto klestėjimas neatsiejamas nuo įtraukios aplinkos, atvykstančių žmonių, užsienio specialistų ir įsikuriančių verslų. Kaune turime visas sąlygas efektyviai plėtrai, o dabar patvirtinta ir ambicinga ateities vizija“, – pasakojo KTU rektorius ir buvęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. Eugenijus Valatka.

Strateginio plėtros plano darbo grupės ekspertas pastebi, kad Kaune vykdomi infrastruktūriniai projektai, skirtingų sričių vystymas, kuriama palanki teisinė ir socialinė aplinka yra stiprus atspirties taškas. Svarbus uždavinys – turimą infrastruktūrą užpildyti talentingais žmonėmis, kuriančiais aukštą pridėtinę vertę bei diegiančiais inovacijas.

Siekiant didinti Kauno patrauklumą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu – būtina miesto savivaldos, organizacijų, institucijų bei bendruomenių partnerystė. Tai leidžia atliepti skirtingus gyventojų ir verslo lūkesčius, o bendros įžvalgos, tikslų ir augimo krypčių suvienodinimas stiprina tarpusavio bendradarbiavimą.

Bendruomenės sukurtas planas

„Kauno strateginio plėtros plano sėkmės garantas – kad jis nėra kažkieno primestas, bet sukurtas pačios miesto bendruomenės. Projekto rengime dalyvavo labai skirtingo profilio, patirties ir mąstymo atstovai, todėl bendros vizijos sudėliojimas – vienas didžiausių laimėjimų. Kitas – konkretūs ir išmatuojami tikslai, kryptys, veiksmų planai ir aiškūs rodikliai“, – apie pasiektus rezultatus kalbėjo Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas.

Pasak jo, rengiant Kauno strateginį plėtros planą iki 2030-ųjų, vyko diskusijos su visuomene, skirtingų bendruomenių atstovais. Atsižvelgta į kiekvieno darbo grupės eksperto nuomonę, jos patikrintos ir didele dalimi nugulė į SPP.

Kaunas ir Kauno regionas yra stiprus pramonės centras, tačiau svarbu „neužmigti ant laurų“. Norint, kad miesto perspektyva ir toliau išliktų pozityvi, pasak ekspertų, būtina auginti pramonę, kurti naujus produktus, didinti eksportą. Iš to gimsta nauji konkurenciniai pranašumai, stiprėja patrauklumas čia gyventi, dirbti ir auginti šeimas.

Tarptautinės įžvalgos žaliajam kursui

Kauno strateginis plėtros planas papildytas ir tarptautine patirtimi. Ja dalinosi ekspertė Rusnė Šilerytė, aktyviai dirbanti su Nyderlandų miestų žiedinės ekonomikos įgyvendinimu bei prisidėjusi prie Amsterdamo strateginio plano ruošimo.

Pasak jos, didžiausias iššūkis Lietuvai ir tuo pačiu Kaunui – vieningos duomenų rinkimo, saugojimo ir panaudojimo sistemos trūkumas. Tai apsunkina procesus, tačiau Kauno SPP numatyti tikslai ir rodikliai – labai didelis ir brandus žingsnis į teisingą pusę.

„Stengiausi pakeisti įsisenėjusias nuostatas, kad žiedinės ekonomikos tikslas yra sumažinti išmetamų atliekų kiekį. Tikrasis siekis yra sumažinti ekonominę priklausomybę nuo pirminių išteklių gavybos šalies viduje ir ypač už šalies ribų.

Žaliasis kursas apima labai platų spektrą temų. Tai ne vien gyventojų skatinimas rūšiuoti ar rinktis tvarias prekes ir pakuotes, bet ir verslo įtaka išteklių naudojimui. Esu patenkinta pasiektu rezultatu ir Kauno miestui linkiu sklandaus plano įgyvendinimo“, – kalbėjo Nyderlandų Delfto technikos universiteto mokslo darbuotoja R. Šilerytė.

Ekspertė pozityviai vertina ir tai, kad Lietuva nėra stipriai nutolusi nuo žiedinės ekonomikos vizijos kaip kitos vakarų Europos šalys. Lietuviai linkę taupyti, panaudoti iš naujo, mažiau išmesti, todėl ekonominiai ir planavimo procesai tebėra lankstūs bei paslankūs. Dėl to mūsų šalyje juos lengviau keisti nei ten, kur visa tai gana sustabarėję.

Šaltinis: kaunas.lt

 

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location