Gyventojams daugėja galimybių sportuoti tiek mieste, tiek bendrose daugiabučių erdvėse

Ketvirtadienis, 14 spalio 2021

Sportuojančių žmonių skaičius Lietuvoje kasmet vis auga, o kartu su juo didėja sporto erdvių bei aktyvių veiklų pasirinkimų poreikis. Pastarąjį naujais būdais siekia patenkinti ir miestų savivaldybės, ir gyvenamųjų NT projektų plėtotojai.

Auganti pasaulinė sveikatingumo propagavimo banga neaplenkė ir Lietuvos. Dar 2013 m. bent retkarčiais Lietuvoje sportavo tik 38 proc. gyventojų, o naujausiais turimais 2019 m. duomenimis – jau 64 proc., rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu atliktas fizinio aktyvumo tyrimas.

„Pastebime, kad pastaruosius porą metų sporto svarba Lietuvos gyventojams dar labiau išaugo. Gyventojai, rinkdamiesi būstą, vis daugiau domisi sporto galimybėmis šalia gyvenamojo projekto ar pačiame jame.  Manome, kad šį pokytį lėmė ir bendras augantis susirūpinimas savo sveikata bei tai, kad karantino metu žmonės pradėjo ieškoti daugiau galimybių sportuoti šalia namų“, – pasakoja Edita Gudauskienė, NT plėtros bendrovės „Omberg“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė.

Augantis dėmesys sportuojantiems

Pasak E. Gudauskienės, šiandien fizinio aktyvumo skatinimas matomas kaip viena iš prioritetinių Lietuvos miestų savivaldybių veiklos sričių.

„Kasmet vis daugėja sveikatingumą skatinančių renginių, patogios sporto infrastruktūros ir kitų patrauklių judėjimo iniciatyvų. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės interaktyviame viešųjų sporto erdvių žemėlapyje galima rasti jau daugiau nei 500 aikštelių, kuriose vilniečiai ir miesto svečiai laiką leisti gali visiškai nemokamai. O štai Kauno miesto savivaldybė kuruoja nemokamų sporto treniruočių ir mankštų projektą „Judėk sveikai“, vykstantį visais metų laikais, skirtingose miesto viešosiose erdvėse ir sutraukiantį šimtus kauniečių“, – sako E. Gudauskienė.

Sparčiai augant aktyviai gyvenančių žmonių skaičiui, kartu didėja ir jų turimi lūkesčiai sporto erdvėms naujai plėtojamuose gyvenamuosiuose projektuose.  

„Jau gana įprasta tapo naujų gyvenamųjų projektų privačiose lauko erdvėse įrengti laisvalaikio aikšteles, tinkamas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Dabar fiziniam aktyvumui skirtos vietos pamažu persikelia ir į gyvenamųjų namų vidų ar ant jų stogų. Pavyzdžiui, mūsų projekte „Skylum“ be lauko aikštelių dar įrengsime funkcionalias sporto erdves laiptinėse. Jose gyventojai ras reikalingą inventorių ir instrukcijas, kaip teisingai atlikti tam tikrus pratimus“, – tikina NT ekspertė.

„Omberg“ atstovė pratęsia, kad gyventojų įsitraukimas į įvairialypius miestiečių fizinio aktyvumo skatinimo projektus rodo, jog žmonės nori ne tik daugiau, bet ir unikalesnių, išradingesnių sporto patirčių. Todėl labai svarbi yra ir galimybė atrasti sau tinkamiausią aktyvią veiklą.

„Bendras miesto ritmas puikiai atspindi besikeičiančius lietuvių poreikius, augantį polinkį į įvairovę. Todėl, pavyzdžiui, savo projektuose įrengiame atskiras erdves ir aktyvesniam judėjimui, ir labiau mėgstantiems ramias, individualias mankštas, taip pat gyventojams dovanojame įvairų sporto inventorių bendram naudojimui bei pasirūpiname dviračių takų įrengimu“, – sako E. Gudauskienė.

Sporto galimybių tik daugės

Nepaisant to, kad lietuvių fizinis aktyvumas vis gerėja, kol kas atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Vidutiniškai visoje ES sportuoja 72 proc. gyventojų, rodo statistikos portalo „Statista“ duomenys.

„Vietos tobulėti dar tikrai yra – norėdami pasivyti šį skaičių, turėsime ieškoti vis unikalesnių ir išradingesnių sprendimų, kaip paskatinti judėti ir likusius šalies gyventojus. Jau dabar puikus įkvėpimas yra užsienio NT plėtotojų projektai. Namų kiemuose Vakaruose matome ne tik krepšinio aikšteles, bet ir bėgimo takus, teniso ir badmintono kortus, o ant namų stogų – sporto sales“, – teigia „Omberg“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė E. Gudauskienė.

Temos: Gerbūvis