Viskas apie subsidijas nekilnojamajam turtui

Penktadienis, 04 birželio 2021

Subsidija - tiesioginė valstybės finansinė parama ar mokesčių nuolaidos tam tikrai šakai ar įmonei siekiant sumažinti prekės kainą vartotojui, pagerinti įmonės veiklos rodiklius ar padėti prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių (R.Vainienė „Ekonomikos terminų žodynas”, Vilnius 2005, 254 p.). Kokiomis subsidijomis gali pasinaudoti nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai? Kokį turtą galima pirkti? Ar galima su subsidija pirktą būstą parduoti? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsako UAB „Paskolų tarpininkai“ įmonės vadovė Vita Kazėnienė.

Kokiomis subsidijomis apskritai gali pasinaudoti NT pirkėjai?

Dažniausiai klientai akcentuoja regionines subsidijas, užmiršdami, kad šalia jų yra dar kitos subsidijos, kuriomis galima pasinaudoti jau daugybę metų. Subsidijos yra dvejopos:  valstybės iš dalies kompensuojamos subsidijos ir kita kategorija - finansinė paskata jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti regione. Žiniasklaidoje labiau akcentuojama pastaroji subsidijų kategorija ir retas žino, kad ir pirkdamas NT mieste gali pasinaudoti valstybine pagalba, tik reikia atitikti tam tikrus kriterijus.

Kas gali pretenduoti į subsidijas įsigyti nekilnojamąjį turtą?

Subsidija jaunai šeimai, skirta pirmajam būstui įsigyti regione, gali pasinaudoti susituokusi ar partnerystę įregistravusi pora, taip pat vieniša mama ar tėtis su vaiku.

Subsidija, skirta įsigyti ar atnaujinti būstą mieste, gali pasinaudoti ir vienas asmuo, nebūtinai šeima. Jis turi priklausyti socialiai jautriai grupei: turėti neįgalumą, būti našlaičiu, gauti mažas pajamas ir pan. Šeimos taip pat gali pasinaudoti šia subsidija, bet ir jos turi atitikti socialiai jautrios grupės kriterijus.

Kokio amžiaus žmonės gali pretenduoti į subsidijas būstui įsigyti tiek mieste, tiek regione?

Parama pirmajam būstui tiek regione, tiek mieste įsigyti gali pasinaudoti asmenys iki 35 metų amžiaus imtinai. Pirmąjį būstą regione su subsidija gali įsigyti jaunos šeimos. Jauna šeima - tai jaunų asmenų šeima, kur abu yra iki 35 metų amžiaus imtinai, o ne naujai sudaryta santuoka. Įstatyme yra įtvirtinta, kad parama gali pasinaudoti asmenys iki 36 metų. Tai reiškia, kad 35 metų asmenys dar gali kandidatuoti į subsidijas, o 36 metų amžiaus - jau nebegali.

Regione įsikurti skirtos subsidijos atveju kandidatuojančių ją gauti asmenų amžius gali būti ir pavėlintas. Pavyzdžiui, šeima, kurią sudaro 2 ar 3 asmenys, gavo subsidiją pirmajam būstui regione ir po kelerių metų atsirado dar vienas šeimos narys, tokia šeima gali kreiptis dėl papildomos subsidijos ir sutuoktinių amžius, tinkamas kandidatuoti į subsidiją, pratęsiamas iki 40 metų.

Kuo skiriasi subsidijos, skirtos įsigyti būstą regione ir mieste?

Subsidiją įsigyti NT mieste iš esmės gali gauti bet kuris asmuo, atitinkantis paramos įstatyme nurodytus kriterijus: neįgalumas, nedidelės pajamos ir kt. Šia subsidija galima pasinaudoti būstą ir pirkti, ir statyti, ir rekonstruoti, pritaikant jį neįgaliųjų poreikiams. Tuo tarpu subsidija jaunoms šeimoms ir yra skirta jaunai šeimai, dviem susituokusiems asmenims arba asmenims, sudariusiems registruotos partnerystės sutartį, turintiems ar neturintiems vaikų, persikelti gyventi į regioną, tokiu būdu aktyvinant regionų gyvenimą. Norint gauti šią subsidiją, būstas būtinai turi būti pirmas, vienintelis ir griežtai gyvenamosios paskirties.

Jei asmuo turi kito NT, ar jis gali pretenduoti į šias subsidijas?

Subsidija, skirta įsigyti būstą regione, toks asmuo pasinaudoti negalėtų.

Kalbant apie subsidiją būstui mieste, 5 metus iki kreipimosi dėl subsidijos žmogus negali turėti jokio NT. Jei asmuo turi turto, yra nustatyti tam tikri kriterijai dėl turto vertės ir kvadratūros, tenkančios vienam žmogui. Naudojantis šia subsidija galima būstą pasididinti arba, jei turto nusidėvėjimas yra daugiau nei 60 proc., galima pasiskolinti su subsidija to turto remontui ir tokiu būdu pakelti turimo turto vertę.

Svarbu akcentuoti, kad jei žmogus nori pasinaudoti subsidija pirmajam būstui įsigyti, jis negali turėti NT ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tai aktualu iš užsienio grįžusiems tautiečiams, kurie ieško būsto Lietuvoje.

Ar galima su subsidija pirktą būstą parduoti?

Jei nekilnojamasis turtas buvo įsigytas su subsidija būstui mieste, privalu tokį turtą ir būsto kreditą išlaikyti mažiausiai 5 metus. Jei žmogus tokį turtą parduoda anksčiau nei 5 metai po įsigijimo ir grąžina kreditą, jis turės grąžinti ir jam suteiktą subsidiją. Toks reikalavimas įvestas siekiant apsisaugoti nuo perpardavinėtojų ir ketinimų „pasipinigauti”.

Jei buvo pasinaudota subsidija įsigyti būstą regione, toks turtas turi būti išlaikytas 10 metų.

Jei nutinka nelaimė ir su subsidija pirktas turtas yra paveldimas, subsidija pereina paveldėtojui ir jos grąžinti nereikia.

Subsidijos grąžinimui yra numatytos tam tikros išlygos. Viena iš jų - ženkliai pasikeitusi šeimos sudėtis. Jei šeimoje per kelerius metus atsirado keli vaikai ir su subsidija nupirktas būstas tapo per ankštas ir dėl to reikia būstą keisti, pardavus jį subsidijos grąžinti nereikės, jei pavyks savivaldybei argumentuotai pagrįsti tokį sprendimą.

Kokie yra subsidijų dydžiai?

Subsidijų dydžiai šiek tiek skiriasi. Juos nustato pagal asmenų šeimoje skaičių ir gaunamas pajamas. Kalbant apie subsidiją NT mieste įsigyti, pajamos dažniausiai neturi viršyti kasmet vyriausybės tvirtinamų dydžių, tad šios subsidijos suma gali svyruoti tarp 10-20 procentų paskolos dydžio. Valstybės parama pirmajam būstui regione įsigyti svyruoja nuo 15 iki 30 procentų.

Kalbant apie maksimalias subsidijų sumas, vėl svarbu atskirti, kokia parama ketinama pasinaudoti. Jei jauna šeima prašo pagalbos įsigyti pirmąjį būstą regione, ji turi skaičiuoti, kad maksimali kredito suma, kurią valstybė subsidijuoja, yra 87 000 eurų. Turto kaina gali būti ir didesnė. Jei šeimos pajamos leidžia ar turi pakankamas santaupas, ji gali įsigyti ir gerokai brangesnį turtą regione, tačiau reikia nepamiršti, kad valstybė subsidijuos tik nustatyto dydžio paskolą.

Jei ketinama prašyti subsidijos mieste, valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:

1) 53 000 eurų – asmeniui be šeimos;

2) 87 000 eurų – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;

3) 35 000 eurų – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Kadangi ši subsidija yra skirta daugiau socialiai jautriems žmonėms, čia jau atsiranda reikalavimai ir turto vertei, ir kainai, ir kvadratūrai. Šia subsidija gali pasinaudoti ir vienas asmuo, jei dėl neįgalumo negali dirbti pilnu etatu, gauna žemesnes pajamas ir pan. Ši valstybės parama skirta žmonėms, kurie atitinka įstatyme numatytus socialiai jautrių asmenų kriterijus, nesvarbu, ar tai vienišas asmuo, ar susituokusi pora.

Subsidijos ir bankai

Galutinį sprendimą suteikti kreditą priima kredito įstaiga. Tai, kad buvo patvirtinta subsidija ir žmogus turi tai patvirtinančią pažymą, dar negarantuoja, kad kreditas bus suteiktas. Gali būti, kad bankas paskaičiuos, kad jam vis tik yra per didelė rizika, išsirinktas turtas nepakankamai likvidus ar išsiaiškins kitas priežastis, dėl kurių atsisakys finansuoti perkamą būstą.

Kad netektų nusivilti, reikia nuolat konsultuotis tiek su savivaldybės specialistais, tiek su kredito įstaigos konsultantais. Yra labai daug punktų, kuriuos žmogus turi atitikti, jei nori pasinaudoti valstybės parama, ir kartais yra labai lengva pasiklysti įstatymų reikalavimuose.

Ar galima subsidiją panaudoti kaip pradinį įnašą?

Labai dažnai žmonės ir prašo subsidijos dėl to, kad jiems nepavyko susitaupyti ar kitaip sukaupti pradinio įnašo sumos. Tai visai suprantama, ypatingai, jei šeimos pajamos yra mažesnės. Vienareikšmiškai atsakyti, ar galima subsidiją panaudoti kaip pradinį įnašą, sudėtinga. Kiekvieną atvejį bankas vertina individualiai.

Gali būti tokia situacija, kad žmonės gavo 15 proc. subsidiją, pateikė visus reikalingus dokumentus bankui, o bankas, įvertinęs šeimos pajamas bei perkamą turtą, šalia subsidijos paprašys vis tik prisidėti nuosavų lėšų dalimi. Tokie atvejai gana dažnai pasitaiko, jei klientai perka neužbaigtą statyti ar įrengti turtą, pvz., būstą su daline apdaila. Pagal subsidijų teikimo tvarką, subsidija yra išmokama tada, kai bus įregistruotas perkamo turto 100 proc. baigtumas. Tokiu atveju pirkėjai iš karto turi turėti nuosavų lėšų dalį, nežiūrint į tai, kad jiems yra patvirtinta subsidija, kuri bankui bus pervesta tik po to, kai turtas bus įregistruotas kaip pilnai užbaigtas ir tinkamas gyventi. Taigi pirmiausia NT pirkėjai 15 proc. perveda pardavėjui, o bankui vėliau sumokėta subsidijos suma sumažina galutinę būsto kredito sumą. Tad pirkėjai būsto finansavime vis tiek sudalyvavo savo lėšomis, tačiau kredito suma, kurią reikės grąžinti bankui, jau bus mažesnė.

Perkant nekilnojamąjį turtą su valstybės parama, ypatingai mieste, rekomenduojama turėti dar bent 5 proc. savų lėšų. Tai pravers, jei bus subsidijuojama tik 10 proc. paskolos, kai minimaliam pradiniam įnašui reikia 15 procentų. Na, o jei bus nuspręsta suteikti 15 proc. Valstybės paramą, tai sutaupytus 5 proc. bus galima panaudoti būsto įrengimui ar remontui, baldams ar atostogoms.

Kokį nekilnojamąjį turtą galima įsigyti su valstybės parama?

Įstatyme nėra reglamentuota, būtent koks turtas gali būti perkamas, panaudojant valstybės subsidijas. Labiau dėmesys yra kreipiamas asmens pajamoms, perkamo turto kainai ir kredito daliai, kuri bus mokama. Didesnius reikalavimus turtui gali iškelti pats bankas, vadovaudamasis savo vidaus taisyklėmis ir vertindamas perkamo turto likvidumą. Norint iki minimumo sumažinti riziką negauti būsto paskolos, rekomenduojama rinktis tokį turtą, kuris būtų tinkamas gyventi iš karto ir nutikus nenumatytiems atvejams būtų galima lengvai rasti jam pirkėjus.

Svarbu pabrėžti, kad perkant būstą tiek su viena, tiek su kita subsidija, jis turi būti gyvenamosios paskirties. Subsidija nebus suteikta, jei bus perkamas sodo namas, studija, loftas, kūrybinės dirbtuvės, poilsio paskirties patalpos ir pan.

Ne bet kur regione esantis nekilnojamasis turtas gali būti perkamas su subsidija. Yra tam tikros zonos, tvirtinamos kiekvienais metais, kuriose esančiam turtui gali būti suteikta valstybės parama. Ar išsirinktas turtas priklauso subsidijuojamai zonai, galima pasitikrinti regia.lt puslapyje esančiame verčių žemėlapyje. Taip pat labai rekomenduojama bendradarbiauti su NT brokeriais, kurie yra išsinagrinėję verčių zonas ir padės išsirinkti tinkamiausią būstą. Nutinka ir tokių kuriozinių situacijų, kai vienoje gatvės pusėje esantys namai yra subsidijuojami, o kitoje tos pačios gatvės pusėje esantys namai - nesubsidijuojami, nes patenka į kitą verčių zoną, kuriai savivaldybė nenumatė paramos.

Ar subsidija gali būti suteikta namo statybai?

Taip, gali. Tai lengviau įgyvendinama, jei subsidija yra skirta įsigyti būstui regione, nes šiai subsidijai nėra numatytos pajamų lubos. Mieste gauti subsidiją namo statybai yra sudėtingiau todėl, kad namo statymui reikia daugiau lėšų, didesnių pajamų ir galiausiai parama žmogui nebepriklauso, nes jis viršija nustatytą pajamų dydį. Bankai taip pat atsargiau vertina namo statybas su subsidija, nes yra didesnė rizika, kad žmogus paramos iš valstybės negaus, o pats žmogus neturės pakankamai lėšų statyboms tęsti, statybų procesas įstrigs ir toks turtas taps nelikvidus.

Jei prašoma subsidijos namo statybai, ji bus išmokėta tik po to, kai namas bus įregistruotas 100 proc. baigtumu. Taigi, žmogus pats turi įnešti savo lėšų dalį kaip pradinį įnašą, pagal su banku pasirašytą kredito sutartį atlieka statybos darbus, įregistruoja namą su 100 proc. baigtumu, apie tai informuoja banką ir tik tada savivaldybė bankui perveda paskirtą subsidiją, o žmogui atitinkama suma sumažėja įsiskolinimas bankui.

LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme yra įtvirtinta, kad ne daugiau kaip 25 proc. valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos gali būti panaudota žemės sklypui, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti, įsigyti.

Gaunamos pajamos ir subsidijos

Vertinant į subsidiją pretenduojančios šeimos pajamas yra skaičiuojamos bendros šeimos metinės pajamos, atskaičius visus mokesčius. Kiekviena savivaldybė turi savo nustatytą gaunamų pajamų ribą, kuri gali skirtis. Didesniuose miestuose, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis, dviejų asmenų šeima neturėtų gauti daugiau nei 23 000 eurų per metus, kad galėtų pasinaudoti parama. Tačiau mažesniuose miesteliuose, kur pragyvenimo lygis yra žemesnis, tokia suma gali būti jau ir per didelė subsidijai gauti.

Į kurią savivaldybę kreiptis - kur gyvenu ar kur yra būstas, kurį noriu įsigyti?

Svarbu pabrėžti, kur asmenys turėtų kreiptis dėl subsidijų. Jei pretenduojama į subsidiją socialiai jautriems gyventojams mieste, reikia kreiptis į tą savivaldybę, kurioje asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Pavyzdžiui, žmogus, kurio mėnesinės pajamos 1000 eurų, gyvenamąją vietą yra deklaravęs mažesniame Lietuvos miestelyje, o gyvena ir dirba Vilniuje. Norėdamas gauti subsidiją, jis turi kreiptis į mažesniojo miestelio savivaldybę, kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Tačiau pagal to miestelio savivaldybės nustatytą tvarką 1000 eurų per mėnesį gali būti ir per didelės pajamos subsidijai gauti, nors Vilniuje subsidija būtų ir suteikta.

Jei jauna šeima pretenduoja į subsidiją pirmajam būstui regione įsigyti, ji turi kreiptis į tą savivaldybę, kurioje yra norimas įsigyti būstas.

Ką daryti, jei nebelieka subsidijoms skirtų lėšų?

Artėjant metų viduriui kyla vis didesnė grėsmė negauti subsidijos dėl to, kad baigsis savivaldybės tam skirtos lėšos. Ką daryti tokiu atveju? Bet kokiu atveju reikia kreiptis į atitinkamą savivaldybę, stoti į eilę dėl pažymos apie suteikiamą subsidiją gavimo ir, jei tuo metu lėšų savivaldybė nebeturės, teks laukti eilėje, kol bus papildytas subsidijoms skirtas biudžetas. Kai atsiras lėšų, bus išduota pažyma apie subsidiją.

Laikas - labai svarbu!

Gavus subsidiją, privaloma per 15 dienų ją įregistruoti kredito įstaigoje, su kuria bus pasirašoma būsto kredito sutartis. Tai yra gana trumpas laikas ir dažnai klientai klausia, kada kreiptis dėl subsidijos, o kada ieškoti būsto. Atsakymas vienas - viską reikia daryti paraleliai.

Procesas turėtų būti toks: laukdamas eilėje gauti subsidiją, asmuo ieško sau tinkamo būsto ir, tik gavęs pažymą iš savivaldybės apie suteikiamą subsidiją, įtvirtina ketinimą pirkti su turto savininku, kartu informuodamas kredito įstaigą.

Jei per 15 dienų nepavyksta rasti tinkamo būsto ir susitarti su kredito įstaiga, dėl subsidijos galima kreiptis pakartotinai, nes ji nebuvo panaudota. Reikia turėti galvoje, kad tokiu atveju visas procesas prasidės iš naujo ir kyla grėsmė vėl būti pastatytam į eilės galą laukti subsidijoms skirtų lėšų papildymo. Be to, teks savivaldybei argumentuoti, kodėl nebuvo pasinaudota subsidija pirmąjį kartą.

Parengta pagal video: NT subsidijos: ką reikėtų žinoti?

Temos: Finansavimas