Pajamos ir būsto paskola: ką reikėtų žinoti?
/pixabay.com

 

Lietuvos Banko duomenimis, 40 proc. nuperkamų būstų yra finansuojami kredito įstaigų. Arba kitaip - 4 iš 10 pirkėjų ima būsto paskolą. Vienas svarbiausių aspektų, kuriuos vertina bankai prieš išduodami būsto kreditą, - pajamos.

Pajamos - stabilios ir tvarios

Bankai, vertindami galimybę suteikti asmeniui būsto paskolą, analizuoja daugybę aspektų.  2017 m. Lietuvos banko valdyba patvirtino Atsakingo skolinimo nuostatus, kurie yra pagrindinės taisyklės, nustatančios kredito gavėjo rizikos vertinimo kriterijus. Vienas pagrindinių - gaunamų pajamų stabilumas ir tvarumas.

Tvarios pajamos - tai tokios pajamos, kokių galima tikėtis visą paskolos grąžinimo laikotarpį. Kokios pajamos yra tikrai tvarios, kiekviena kredito įstaiga turi teisę nuspręsti pati, tačiau bet kokiu atveju bus vertinamos šiuo metu gaunamos mėnesinės pajamos, jų įvairovė, galima kaita ateityje. Įsisavinę pandemijos metu išmoktą pamoką, bankai atidžiau vertina ir darbo srities atsparumą galimiems karantino suvaržymams.

Atsakingo skolinimo nuostatuose yra įtvirtinta, kad apskaičiuojant mėnesio pajamas ir vertinant jų stabilumą turi būti atsižvelgiama į ne mažiau kaip šešių paskutinių mėnesių kredito gavėjo pajamų vidurkį. Šis terminas gali būti ir ilgesnis, jei kredito įstaiga mato galimai didesnę kredito gavėjo riziką.

Jei asmuo verčiasi individualia veikla, dirba pagal verslo liudijimą arba sezoninius darbus ir gauna nereguliarias pajamas, kredito įstaiga - bankas ar kredito unija - gali paprašyti pateikti papildomos informacijos už ilgesnį laikotarpį, nei numato Atsakingo skolinimo nuostatai, tam, kad patikrintų asmens pajamų tvarumą ir stabilumą bei įsitikintų asmens pajėgumu vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

Viena iš kreditą teikiančios įstaigos užduočių - užtikrinti, kad kredito gavėjo galimybės vykdyti įsipareigojimus nebūtų pagrįstos prielaida ar nepagrįstais lūkesčiais, kad ateityje pajamos reikšmingai padidės. Pats žmogus, svarstydamas imti būsto paskolą ar ne, turėtų būti sąžiningas pats sau ir teisingai įvertinti savo galimybes ir perspektyvas ateityje, bet kokius optimistinius planus ir vizijas palikdamas nuošalyje.

Kiek turi likti sumokėjus paskolos įmokas?

Atsakingo skolinimo nuostatų 19 punkte teigiama, kad kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos pagal visus skolinius įsipareigojimus ir kredito gavėjo mėnesio pajamų santykis turi būti ne didesnis nei 40%.

Tai reiškia, kad sumokėjus visus įsipareigojimus žmogui turi likti 60% jo gaunamų pajamų. Kokius įsipareigojimus čia reikėtų įtraukti? Vertinant įsipareigojimus turi būti sumuojamos jau turimos būsto paskolos, vartojimo kreditai, išperkamoji nuoma, kredito kortelės limitas ir pan. Jei asmuo gali pagrįstai įrodyti, kad bus pajėgus mokėti ir didesnę mėnesinę įmoką, kredito įstaiga gali taikyti išimtį ir suteikti didesnę paskolą mokant įmoką viršijančią 40% jo pajamų. Taikant išimtinę taisyklę, įsipareigojimų ir pajamų santykis neturi būti didesnis nei 60%.

Kaip elgiasi kredito įstaigos?

Lietuvos bankas atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kaip Lietuvoje veikiančios kreditus teikiančios finansinės įmonės atsižvelgia į klientų pajamų sumą, liekančią sumokėjus paskolos įmokas. Apklausoje dalyvavo 26 kredito davėjai: bankai, kredito unijos, tarpusavio skolinimo platformos. 13 iš jų teikia tiek vartojimo, tiek su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus, 11 kredito davėjų teikia tik vartojimo kreditus, 2 kredito davėjai tiekia tik su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus.

Teisės aktuose nėra numatyta, kokia suma turėtų likti žmogui sumokėjus visus įsipareigojimus. Pagal Atsakingo skolinimo nuostatus kredito davėjai turi įvertinti ne tik pajamų dalį, tenkančią įsipareigojimams dengti (40%), bet ir tai, kokia suma lieka. Tam, kad paskolą pasiėmęs žmogus galėtų patenkinti būtinuosius savo poreikius, rekomenduojama, kad jam liktų bent 250 eurų.

Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė apklaustų finansinių įstaigų yra nustatę 250 eurų ar didesnę ribą liekamųjų pajamų, į kurią atsižvelgia vertindami klientų kreditingumą. Penktadalis tyrime dalyvavusių įstaigų tokios ribos nėra nusistatę arba ji yra mažesnė nei 110 eurų.

Iliustracija: lb.lt

Lietuvos banko rekomendacijos

Susumavęs atlikto tyrimo rezultatus, Lietuvos bankas pateikė rekomendacijas kredito įstaigoms ir gyventojams.

Kredito įstaigoms jis rekomenduoja minimalią pragyvenimo lėšų ribą nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamą minimalų vartojimo poreikių dydį (MVPD). Nuo 2021 m. sausio 1 d. MVPD sudaro 260 eurų asmeniui. Kredito įstaigos konkrečią minimalią pragyvenimo lėšų ribą turėtų įtvirtinti vidinėse kredito davėjo tvarkose (taisyklėse). Anot Lietuvos banko, nustatant minimalią pragyvenimo lėšų ribą, ją reikėtų diferencijuoti pagal kredito gavėjo gyvenamąją vietą ir namų ūkio narių skaičių. Kiekviena kredito įstaiga turėtų prašyti klientų pateikti pajamas pagrindžiančius dokumentus ir juos tikrinti duomenų bazėse.

Gyventojams Lietuvos bankas rekomenduoja būtinai įvertinti, ar sumokėjus paskolos įmoką liks pakankamai lėšų pragyvenimui. Tai ypač aktualu mažas pajamas (pvz., tik pašalpas) gaunantiems gyventojams.

Jei klientas mano, kad kredito davėjas netinkamai įvertino jo kreditingumą ir suteikdamas paskolą neatsižvelgė į liekamąsias pajamas, toks asmuo gali teikti ginčą nagrinėti Lietuvos bankui. Tokiu atveju vartotojas gali būti atleidžiamas nuo palūkanų mokėjimo ir turi grąžinti tik pasiskolintą sumą.

Šaltinis: lb.lt

V/S: 95 / 4

Komentarai (0)

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą

  1. Rašomi komentarai kaip svečiui
Attachments (0 / 3)
Share Your Location