Ekspertai: NT plėtrai valstybės sklypuose laukiama postūmio

Vilnius, vasario 10 d. (BNS). Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai sako, kad būtina keisti reglamentavimą, kaip vystyti statybas valstybiniuose sklypuose, nes šiuo metu rinkoje yra daug neapibrėžtumo. Nacionalinė žemės tarnyba vangiai tariasi taikiai, o šis būdas gali neatitikti viešojo intereso.

Vis dėlto jau rengiamos Žemės įstatymo pataisos, numatančios, kad tokiuose sklypuose bus galima statyti naujus ir rekonstruoti senesnius statinius, tačiau reikės mokėti 10-50 proc. sklypo vertės mokestį. 

Tokiomis įžvalgomis nekilnojamojo turto rinkos konferencijoje „Core“ praėjusią savaitę dalijosi rinkos ekspertai.

Pasak NT plėtros bendrovės „Eriadas" bendraturčio Donato Jurevičiaus, didieji rinkos plėtotojai vengia imtis plėtros valstybės nuomojamuose sklypuose, nors tai neišvengiama,  nes didžioji neužstatytų teritorijų dalis didmiesčiuose priklauso valstybei.

„Vystytojai, kurie rinkoje dalyvauja aktyviau, elgiasi pakankamai atsargiai: pats žinau, kad geriau nelįsti į tą klausimą. Ir stengiamasi vengti. Bet miestuose tokių teritorijų yra apie 80 proc. Tai neišvengsi", - konferencijoje sakė jis.

Pasak D. Jurevičiaus, dėl neaiškaus valstybinės žemės nuomos reglamentavimo plėtotojams tenka imtis statybų ne pagal tai, kas numatoma miestų bendruosiuose planuose, o pagal tai, kokiai paskirčiai išnuomotas sklypas – jį nustato Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). 

„Dalis tų komercinių pastatų, kurie dabar plėtojami kaip butai, taip statomi ne dėl to, kad būtų išvengta parkavimo vietų, o dėl vienos galingos institucijos. Norint išvengti sutarties nutraukimo, turi daryti, ką gali (pagal sutartyje numatytą paskirtį – BNS)", - sakė jis.

Plėtotojo nuomone, dabartinė praktika ir reglamentavimo nebuvimas kenkia rinkai, o sprendimas nurodyti išsipirkti sklypus plėtrai įšaldys rinką.

Pasak advokatų kontoros „Sorainen" advokatės Astos Augutytės-Rapkevičienės, NŽT vangiai sudaro taikos sutartis ginčuose dėl valstybinių sklypų, išnuomotų be aukciono.

„Tarnybai prieš kelerius metus aktyviai pradėjus nutraukinėti nuomos sutartis, buvo suprasta, kad valstybė gali patirti didelių finansinių nuostolių. Todėl nuspręsta skatinti sudaryti taikos sutartis, kurios suderinamos su teisės aktuose numatytais principais. Tačiau realiai taikos sutartys sudaromos tik tada, kai tarnyba pralaimi bylas. Nors yra atvejų, kai ir kasacinei bylai vykstant tarnyba nesutinka sudaryti sutarties", - konferencijoje sakė ji.

Pasak advokatės, ginčas tarp plėtotojų ir tarnybos gali trukti pusantrų-trejus metus, o iki šiol sudarytose taikos sutartyse buvo numatoma ir plėtotojo kompensacija valstybei.

„Jos dydis būna 5-20 proc. sklypo vertės arba nuo keliolikos tūkstančių iki 1 mln. eurų. Taikos sutartys yra labiau išimtis, jų sudarymą paskatintų pasikeitusi NŽT pozicija ir naujas reglamentavimas", - kalbėjo ji.

NŽT vadovas Laimonas Čiakas tvirtino, jog tarnyba yra linkusi sudaryti taikos sutartis ir bendrauti su plėtotojais.

„Mes per pastaruosius metus esame sudarę apie 15 taikos sutarčių, dėl 34 vyksta procesas. Tie atvejai labai individualūs. Tarnybos rankos atvertos plačiai, kad būtų rastas taikus susitarimas", - konferencijoje sakė jis.

„Nuo pat mano atėjimo, vadovavomės Vyriausybės rezoliucija ieškoti taikių susitarimų, kai turime teismines bylas. Galėčiau daug pavyzdžių papasakoti, kaip tarnyba bando bendrauti ir komunikuoti. Ir kol nėra įspėjimo apie nuomos nutraukimą,nieko nedaroma ir nebendraujama. Tai tas įspėjimas – kaip amoniakas žmogui, pradedama dalintis informacija, planais", - kalbėjo L. Čiakas.

Tačiau diskusijoje dalyvavęs aplinkos viceministras Marius Narmontas pastebėjo, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą taikos sutartys gali prieštarauti viešajam interesui.

„Šitoj valstybinės žemės sutarčių pasirašymo ir nutraukimo epopėjoje svarbus yra viešasis interesas, kurį bando ginti NŽT. Tačiau pasakysiu pavyzdį: yra ilgai besitęsianti istorija su Kuršių Nerija ir paskutinis Konstitucinio Teismo sprendimas mus kiek nustebino. Valstybė sudarinėjo taikos sutartis, tikėdamasis išspręsti ginčus dėl statybų taikiai, bet teismas pasakė, kad tai yra viešasis interesas ir negali būti taikos sutarčių", - sakė jis.

Anot viceministro, todėl svarbu atnaujinti valstybinės žemės nuomos reglamentavimą.

Pasak „Sorainen“ advokatės A. Augutytės-Rapkevičienės, šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia Žemės įstatymo pataisas, kurias tikimasi svarstyti Seimo pavasario sesijoje.

„2019 metų vasarą turėjome pirminį variantą, tačiau keitėsi žemės ūkio ministras ir projektą pradėta tobulinti. Dabar turime darbinę versiją, jo rengėjai turi norą pateikti projektą  pavasario sesijai. Ar išties tai įvyks, sunku pasakyti“, - kalbėjo ji.

Pasak advokatės, pagal planuojamus pakeitimus numatoma, kad valstybiniuose sklypuose bus galima statyti naujus ir rekonstruoti senesnius statinius, tačiau reikės mokėti mokesčio priedą.

„Tokie statybos darbai bus galimi sumokėjus mokestį – jei pastato plotas padidės 20 proc., reikės mokti 50 proc. sklypo vertės pagal masinį vertinimą, jei sumažės – 10 proc. mokestį. Pereinamajam laikotarpiui planuojama skirti dvejus metus, kai bus mokama pusė šio mokesčio. Mokesčio mokėjimas bus po statybos leidimo išdavimo ir jei bus vėluojama daugiau nei 6 mėnesius, bus inicijuojamas sutarties nutraukimas“, - pasakojo ji.

Autorė Evelina Povilaitytė

Šaltinis: BNS