Langų tendencijos ir naujovės: ar šioje rinkoje vyrauja mados?  ‎‎
/ sa.lt

Šiuolaikinėje architektūroje langai atlieka kur kas daugiau nei patalpų apšvietimo funkciją – jie dažnai tampa dar ir pastatų fasadų akcentu, kartais – net dominante. Tačiau ar vyrauja langų mados ir tendencijos? Apie tai kalbame su architektais Donaldu Trainausku ir Ignu Kalinausku.

Pirmuoju kriterijumi išlieka išvaizda

Architektas, studijos „4 plius architektai“ vadovas ir VGTU architektūros katedros docentas D. Trainauskas pastebi, kad kaip ir iki šiol langų sprendimams daugiausia įtakos daro pastato paskirtis: „Visuomeniniams pastatams paprastai renkamės aliumininius, individualiems – medinius, o daugiabučiams – plastikinius, prabangesniems daugiabučiams – taip pat medinius langus. Nors dažniausiai savo projektuose stengiamės naudoti kuo natūralesnes medžiagas, kai kuriuos projektus, ypač individualius, riboja biudžetas“, – pasakojo architektas.

Nors, pasak pašnekovo, šiuolaikiniai langai turi daug įvairių funkcijų ir technologijų, jis pastebėjęs, kad dažniausiai klientus vis tik domina langų dizainas, o dar trumpiau – ar jiems gražu, ar ne.

„Žinoma, šiais laikais daugumos langų, jei jie yra kokybiški, parametrai atitinka aukščiausius standartus: dažniausiai langai nepraleidžia drėgmės, garso, atitinka A++ arba bent jau A+ energinę klasę, yra atsparūs korozijai, todėl dėl šių momentų sukti galvos nebereikia. Nauja yra tai, kad vis daugiau verslo centrų ir visuomeninių pastatų renkasi išmaniuosius langų uždengimo sprendimus, kai atsižvelgiant į saulės intensyvumą ir kryptį roletai, esantys tarp lango stiklų, nusileidžia automatiškai“, – teigė D. Trainauskas.

Individualiuose būstuose, anot architekto, pastebima tendencija – automatizuoti langų, terasos langų ir durų atidarymo mechanizmus.

„Viena priežasčių yra ta, kad dideli langai yra sunkūs ir rankomis jų atidaryti neįmanoma, tačiau matome, kad žmonės vis dažniau pasitiki automatizuotais sprendimais, užuot rinkęsi mažesnius, rankomis atidaromus langus ar duris“, – pasakojo D. Trainauskas.


 

Tendencija – dideli langai

O architektas, „Studija Archispektras“ kūrybos vadovas Ignas Kalinauskas pastebi, kad studijos komanda pastaruoju metu vis dažniau renkasi aliumininius langus, nes populiarėja tendencija didinti langus ir ploninti lango rėmą.

„Pastebėjome, kad langai didėja – projektuojame juos vis aukštesnius, iki 3 m be jokių horizontalių dalijimų. Užsakovai taip pat vis dažniau pageidauja aliumininių langų, net ir gyvenamajam būstui, nes dėl šios medžiagos galime paploninti rėmo konstrukciją“, – pasakojo pašnekovas.

Anot I. Kalinausko, plonas rėmas ypač svarbu, kai projektuojami vitrininiai iki 6 m aukščio langai.

„Tada atsiranda ir horizontalių sudalijimų, kurių rėmo norime kuo plonesnio. Rėmų spalvą renkamės tamsią, paprastai tamsiai pilką, kuri yra artima stiklo, ant kurio atsispindi aplinka, spalvai. Taip stengiamės, kad rėmo konstrukcija susilietų su stiklo spalva ir sudarytų neperskirtos plokštumos įvaizdį“, – tikino architektas.

                                              Marijampolės arenos vizual. („4 plius architektai“)

Spalva kaip akcentai

I. Kalinausko teigimu, kai suplanuoti mažesni pastato langai ir projektuotojai nori juos išryškinti, dažnai renkasi šviesius langų rėmus.

„Na, o jei langus norime panaudoti kaip pastato akcentą, renkamės spalvotus jų rėmus. Paprastai tokį sprendimą pasirenkame, kai norime mažo mastelio individualų namą padaryti unikalų. Taip pat spalvotus langų rėmus dažnai renkasi darželiai ir mokyklos“, – sakė pašnekovas.

Dar vienas kompozicinis būdas langams paryškinti – juos aprėminti stambių gabaritų fasado apdailos detalėmis. Tokį projektą „Studija Archispektras“ kolektyvas realizavo projekte „Namas ant Aleksoto šlaito“.

                                                                             „Studija Archispektras“ nuotr.

Terasos sprendimai priartina prie gamtos

Anot „Archispektro“ kūrybos vadovo, didėjant langų plotui patalpoje, atsiranda ir naujų technologinių sprendimų, pavyzdžiui, klientai vis dažniau renkasi ne duris į terasą, o kur kas didesnes į šoną atidaromas vitrinas.

„Šis sprendimas daro didelę įtaką interjerui: patalpa praplečiama vizualiai, joje atsiranda daug natūralios šviesos, o jei už lango gamta, vitrininiai langai padeda su ja tarsi susilieti“, – privalumus vardijo I. Kalinauskas.

Įdomus projektas, planuojamas realizuoti ateityje, – verslo centras „234“. Jame ketinama įrengti fasadinė langų sistema: „Jame planuojame įrengti dekoratyvią langų sistemą su aliumininėmis žaliuzėmis, kurios kartu yra ir lango rėmo dalis. Išeina toks įdomus zigzagas“, – pasakojo specialistas.

 

www.sa.lt







V/S: 1211 / 103