Išmaniųjų namų projektavimas: ką reikėtų apgalvoti ir kaip išvengti klaidų?  ‎‎

Dauguma lietuvių jau yra girdėję apie išmaniuosius namus, o internete gausu vaizdo įrašų, kaip tokiame name įsijungia apšvietimas, sureguliuojama reikiama temperatūra, įjungiami ir išjungiami prietaisai, nutraukiamas vandens tiekimas ir kt. Išmanusis namas nuolat „žino“ saulės kryptį, vėjo greitį, fiksuoja kritulius, lauko ir vidaus temperatūrą, patalpų mikroklimato parametrus, tačiau apie išmaniųjų sistemų projektavimą ir pirminius svarbiausiais sprendimus informacijos dar ganėtinai nedaug.

Klausimų svajojantiems apie išmaniuosius namus kyla pačių įvairiausių: ar ieškoti architektų, kurių specializacija – išmaniųjų pastatų projektavimas, o gal visai užtenka išmaniąsias sistemas įdiegti prieš įsirengiant namus, dalinės apdailos etapu? Kaip elgtis, kad išvengtume klaidų?

– Kuriame etape – namo projektavimo ar jau statybos – reikėtų pagalvoti apie išmaniąsias sistemas?

Pasak automatizuotų pastatų valdymo lyderės – įmonės „JUNG Vilnius“ – vadybininko Vaidoto Bijūno, apie išmaniąsias sistemas reikėtų pradėti galvoti kuo anksčiau, geriausia – dar prieš architektūrinį projektą. Nors kiekvienas namas pakeitus elektros instaliaciją ir parinkus tinkamą inžinerinę įrangą gali būti paverstas išmaniuoju, geriausia, kai architektas jau nuo pradžių žino, kad projektuoja tokį namą. Tuomet „išmanumas“ iš karto įsilieja į architektūrinę idėją.

„Taip suteikiame naujų galimybių pastatui prisitaikyti prie aplinkos, kartais tai reiškia ir valdomus papildomus architektūrinius elementus, kurie apsaugo nuo saulės, lietaus, vėjo poveikio, pagerina vėdinimą ir kt. Interjere tai gali būti ir judančios pertvaros, baldų ir kitos konstrukcijos“, – pažymi V. Bijūnas.

Išmanusis valdymas natūraliai sumažina energinių išteklių sąnaudas: šildymo ir vėsinimo įrenginiai gali būti mažiau galingi, galime rinktis ir kitus šilumos (šalčio) gavimo būdus – tai irgi koreguoja namų projektus.

Pasak specialisto, daugiausia įtakos išmaniojo namo sistema turi interjerui – sienos čia nėra nukabinėtos skirtingo dizaino pulteliais, vietoj didelių jungiklių „klaviatūrų“ (kurių reikėtų įprastoje instaliacijoje) čia atsiranda kompaktiški išmanieji vienodo ir subtilaus dizaino jungikliai (termostatai), integruotai valdantys visas namo sistemas.

– Vaidotai, kodėl išmanieji namai dabar mėgstami ir kokios tokių namų sistemos projektuojamos dažniausiai?

– Išmanųjį namą užsakovai paprastai renkasi dėl siūlomo komforto. Jį labiausiai nulemia automatizuotos šildymo, vėdinimo ir šaldymo sistemos, tad jos ir projektuojamos dažniausiai. Antroje vietoje lieka apšvietimas, suteikiantis daugiau patogumo ir sumažinantis jungiklių.

‎‎

Jau po to, pakėlus energetinės klasės kartelę, vis dažniau gyventojai patiria didesnį pastatų vėdinimo ir vėsinimo poreikį. Pasirenkami dideli langai, tad automatiškai išauga ir naujų sistemų poreikis. Pavyzdžiui, apsaugai nuo saulės projektuojamos automatizuotos žaliuzės. Tai smarkiai mažina vėsinimo sąnaudas, suteikia privatumo, saugo nuo akinančios šviesos.

Tačiau kiekvienas išmaniojo namo užsakovas nori skirtingų dalykų ir kiekviena sistema yra kiek kitokia – turi skirtingų funkcijų.

– Kokios naujausios išmaniųjų sistemų projektavimo tendencijos?

– Turbūt daugeliui tai nebus naujiena, tačiau priminsiu, kad projektavimas persikelia į BIM modelius (angl. Building Information Modelling; procesas, kai kuriamas vientisas informacinis statinio modelis, sujungiantis visas statinio projektines dalis ir jo gyvavimo ciklus – aut. past.). Čia iki smulkmenų galima numatyti visus valdymo ir elektros instaliacijos elementus tiek pastato viduje, tiek išorėje. „JUNG“ čia turi atviras savo produktų ArchiCad ir Revit bibliotekas, smarkiai palengvinančias projektuotojų darbą.

– Žinome, kad specialisto, įrengiančio išmaniąsias sistemas, kvalifikacija yra labai svarbi. Tad kaip išsirinkti patikimą projektuotoją? Į ką atkreipti dėmesį, kad paskui neturėtume problemų?

‎‎ – Matyt, nepatikėtumėme savo sveikatos specialistui, kuris, laisvalaikiu pasiskaitęs medicinos srities knygų, imtų mus gydyti. Taip pat ir su išmaniuoju namu: specialistas, projektuojantis ir įrengiantis sistemą, visų pirma turi turėti tos srities žinių bagažą, praktinės patirties, nes, neslėpkime, pirmas blynas dažnai būna prikepęs.

Specialistai, išklausę kursus apie išmaniuosius namus ir išlaikę egzaminą, gauna KNX sertifikatą. Manau, jis – minimalus privalomas dokumentas, pagrindžiantis išmaniųjų namų sistemų projektuotojo kompetenciją. Patirtį geriausiai atspindi įgyvendinti projektai ir klientų atsiliepimai – tai taip pat nesunku pasitikrinti.

 Rotterdam, LS 990, 2fach

– Ar tie patys specialistai ir projektuoja, ir įrengia išmaniąsias sistemas?

– Atkreipčiau dėmesį, kad išmaniąsias sistemas diegia tiek pavieniai specialistai, tiek įmonės: suprojektuoja ir suprogramuoja išmanųjį namą, kai kurios įmonės vykdo ir elektros instaliavimo darbus, montuoja įrenginius, dalis jų gali kartu įdiegti ir apšvietimo sprendimus, saugos, vaizdo stebėjimo sistemas ir kt. Tai yra įvairių sričių specialistai ir jų teikiamos paslaugos gali skirtis. Bet išmaniųjų sistemų projektavimo ir diegimo patikėti nereikėtų skirtingoms bendrovėms: tai daryti turėtų viena įmonė, kuri būtų atsakinga nuo pat pradžių iki galutinio rezultato.

– O ko apskritai reikėtų nepamiršti projektuojant inžinerines sistemas?

– Išmanusis namas – suderintų sistemų visuma, todėl labai svarbu numatyti ir parinkti suderinamą įrangą, t. y. šilumos šaltinį, kondicionierius, vėdinimo įrenginius, reguliuojamus šviestuvus, vaizdo ir garso įrangą, saugos sistemą, žaliuzes. Visa tai turi būti suderinama su išmaniojo namo sistema. Be dizaino ir našumo parametrų, čia labai svarbus suderinamumas. Jei to nėra, bus sudėtinga įgyvendinti pageidaujamą išmaniojo namo viziją. Atsakyti, ar įranga yra suderinama, gali tokių namų specialistas, todėl jis turėtų dalyvauti ją renkantis.

‎‎– Ir pabaigoje – kokios klaidos kainuoja brangiausiai ir užkerta kelią moderniems sprendimams?

– Projektuojant išmaniuosius namus viena dažniausiai pasitaikančių klaidų yra reikiamoje vietoje nenumatytas ar nenutiestas kabelis. Tai neretai susiję su papildomais griovimo ir apdailos darbais. Tad, norėdami jų išvengti, užsakovai dažnai atsisako iki tol pageidautų funkcijų. Kad nepatektume į tokią gana keblią situaciją, kaip ir minėjau, geriausia išmaniąsias sistemas projektuoti namo projektavimo stadijoje, rasti kompetentingus specialistus ir leisti jiems įgyvendinti viziją nuo idėjos iki galutinio rezultato.



‎‎ 


‎‎ 








‎‎ 

 

V/S: 56 / 2