Didžiausios Kauno bibliotekos rekonstrukcijos projektas: naujos eksterjero ir interjero vizualizacijos
Prasidėjus intensyviems projektavimo darbams, naujausi Kauno apskrities viešosios bibliotekos (Radastų g. 2) rekonstrukcijos projekto sprendiniai palankiai sutikti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET). Susitikime pristatyti pagrindiniai techniniai pastato parametrai, susiję su inžineriniais sprendimais, naujas erdvių išplanavimas ir eksterjero bei interjero vizualizacijos.
Techninį rekonstrukcijos projektą rengia viešojo pirkimo konkursą laimėjusi įmonė UAB „Bendrieji Statybų Projektai“, projekto vadovas (architektas) – Raimundas Labutis, architektai – Ramūnas Grubinskas ir Laura Amankavičiūtė. Interjero dizainą kuria Paulius Paskačimas ir Aistė Galaunytė. Projekto eigos klausimais konsultuoja bibliotekos pastato projekto autorius – architektas Boleslovas Zabulionis. „Džiaugiuosi galimybe šiuo metu ištaisyti klaidas ir nepasiteisinusius sprendimus, kurie buvo padaryti bibliotekos statybų metu (1987 m.). Skurdus finansavimas, didelis medžiagų trūkumas apribojo tam tikrus architektūrinius ir inžinerinius interjero bei eksterjero sprendimus, kurie šiuo metu gali būti įgyvendinti“ – susitikimo metu projektavimo darbų eigą komentavo pastato autorius, architektas Boleslovas Zabulionis.
Susitikimo metu bibliotekos atstovai ir projektuotojai pristatė fasado sprendinius, kuriuose numatytas raudonų plytų mūras. Dar 2019 m. rengtame bibliotekos rekonstrukcijos piešprojektiniame pasiūlyme, kuris praėjusią vasarą buvo pristatytas visuomenei, siūlyta žalsva fasado spalva sukėlė daug diskusijų. Atnaujintame projekte siekiant, kad statinys išsaugotų savo estetinę ir kultūrinę vertę, raudonų plytų pastatui tapus savotišku miesto simboliu Kauno Žaliakalnio urbanistiniame kontekste, renovuojant fasadą, nuspręsta sugrįžti prie raudonų plytų spalvą ir raštą atkartojančios natūralios medžiagos. Šiuo metu svarstoma dėl dviejų fasado variantų – su juodais akcentais ir be jų. Kitų esminių tūrio bei fasado pakeitimų nenumatyta, išskyrus virš pagrindinių laiptų į biblioteką esančių balkonų įstiklinimą, kuriuose bus įrengtos patrauklios lankytojams erdvės. 
Bibliotekos interjeras – seno ir naujo dermė
Pastato interjere siekiama išsaugoti kuo daugiau autentiškų vertingų elementų, tokių kaip marmurinis dekoras, teraco ir medinio parketo grindys, unikalus piramidės formos šviestuvas, sugretinant šiuos elementus su šiuolaikišku interjeru, atveriant erdves ir pritaikant jas naujoms bibliotekos paslaugoms. Architektas B. Zabulionis labai džiaugėsi, kad patalpos bus erdvesnės, turinčios mažiau pertvarų, geriau atskleidžiančios interjero elementus. Taip pat architektas džiaugėsi šviestuvo išsaugojimu, kurį rekonstravus ir pritaikius šiuolaikines technologijas, jis dar labiau išryškėtų ir taptų vienu iš traukos elementų. Bibliotekos interjere vyraus medžio, baltos, žalios ir pilkos spalvų dermė. Siekiama, kad naujosios bibliotekos vizija kuo geriau atitiktų visuomenės poreikius.
„Norime ieškoti įdomių sprendimų, kurie sustiprintų bibliotekos, kaip traukos objekto vaidmenį, kad kiekvienas čia apsilankęs atrastų ką nors sau artimo, skatinančio leisti laisvalaikį, dirbti, mokytis ar kurti. Tikiu, kad dirbdami komandoje su projektuotojais ir dizaineriais, atrasime palankiausius sprendimus. Taip pat esame atviri įvairiems visuomenės pasiūlymams“– kalbėjo bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė.
Pirmajame bibliotekos aukšte įsikurs vaikų ir jaunimo erdvės bei renginių salė, antrajame – konferencijų, kamerinė salės, mokymų klasė, kavinė ir Grožinės literatūros skaitykla, trečiajame aukšte – Teminės literatūros, Meno ir muzikos skaityklos, foto ir garso įrašų studijos, vaizdo ir video kūrybos erdvė, ketvirtajame – Senųjų ir retų spaudinių bei Kaunistikos skaityklos, Senosios knygos muziejus, edukacijų erdvės, skaitmeninimo centras, grupinio ir individualaus darbo, skaitytojų poilsio bei ekspozicijų erdvės. Taip pat bus galima pakilti ant bibliotekos stogo terasos, gurkšnojant kavą pasimėgauti Mažojo ąžuolyno vaizdais.
Bibliotekos erdvės planuojamos augimo principu – iš jauno į brandų. Garso atžvilgiu erdvės išdėstomos nuo triukšmingesnių pirmuosiuose aukštuose iki tylesnių viršutiniuose.
Rekonstrukcijos darbų pradžia numatoma 2021 m. pradžioje.
