Ateities būsto scenarijų diktuoja tvarumas: sveika aplinka sau ir gamtai
„Baltic Architects Group“ vizual. /sa.lt

Siekdami sumažinti neigiamą pastatų įtaką nepageidaujamiems klimato atšilimo procesams, nekilnojamojo turto vystytojai ir projektuotojai įpareigoti atsižvelgti į tvarumo aspektus ir vis augančius apribojimus taršioms medžiagoms.

Tai brangina naujas statybas, tačiau gyventi sveikoje aplinkoje jau dabar nori dauguma būsimų naujakurių ir pirkdami būstą atsižvelgia į tvarumo aspektus, net jeigu už juos tenka mokėti šiek tiek daugiau. Juk investuojame į savo ir vaikų ateitį. Ilgainiui tai neišvengiamai taps įprastu gyvenimo būdu, kuriam turime ruoštis jau dabar, keisdami savo mąstymą ir požiūrį į medžiagas, supančias mus namuose ir darbo vietose.

Maksimaliai išnaudoti turimą erdvę

Miestai tankėja ir ne tik automobilių išmetamosios dujos sudaro didelę dalį taršos, bet ir statyboms bei vidaus apdailai naudojamos medžiagos. 2018 m. Jungtinių Tautų organizacija (JT) išleido straipsnį, kuriame teigiama, kad 55 proc. pasaulio gyventojų jau gyvena miesto teritorijose, numatant, kad iki 2050 m. šis procentas pasieks 68 proc. Norėdami sušvelninti neigiamus urbanizacijos padarinius, dizaineriai vis labiau teikia pirmenybę tvarumui ir maksimaliam turimos erdvės panaudojimui su mažesniu poveikiu aplinkai.

Aplinkai draugiškų medžiagų alternatyva

Augant susidomėjimui tvarumu, ateities interjeruose bus naudojamos naujos technologijos ir išmanūs metodai, siekiant kuo mažiau vartoti energijos ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Vienas reikšmingiausių šios transformacijos būdų – naudoti tvarias medžiagas, pereinant nuo daug energijos sunaudojančių, tokių kaip cementas, stiklas, plytos ir plienas, prie natūralių alternatyvų, tokių kaip akmuo, žemės paviršius, tuščiaviduris betonas ir mediena. „Kai cemento pramonė EIA organizacijos (angl. Energy information Administration) buvo įtraukta į daugiausia energijos sunaudojančios gamybos pramonės sąrašus 2013 m., mažesnis šios medžiagos vartojimas viso pasaulio miestuose būtų svarbus žingsnis tvaresnio miesto gyvenimo link“, – rašo tinklalapio „Archdaily“ apžvalgininkė Liily Cao.

Kuo daugiau natūralumo ir vietinių gamtos išteklių naudojimo

Ateities gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose interjeruose turėtų vyrauti natūralios medžiagos, ypač mediena, kuri suteikia daugiau jaukumo, palyginti su šalta modernių plieno, betono ir stiklo erdvių pilkuma. Svarbus šios permainos aspektas susijęs su vietinių išteklių naudojimu, nes medžiagų pervežimas gali turėti didelės įtakos energijos suvartojimui ir bendroms išlaidoms. Nepaisydami kosmopolitiškų kai kurių šiuolaikinės architektūros kūrėjų ambicijų, galime numanyti, kad būsimi interjerai tam tikrose vietovėse vystysis atsižvelgiant į konkretų klimatą ir kraštovaizdį, į pasyvų energijos sunaudojimą ir išmetamų teršalų kiekį. Architektai turėtų naudoti pasyvias konstrukcines priemones – stogelius, išorines žaliuzes, optimalų langų ir sienų santykį, pasitelkiant saulės energiją šilumai išgauti ir vėsai palaikyti, kad būtų sumažintas aktyvusis šildymo ir oro kondicionavimo poreikis.

Naujos technologijos, mažinančios sąnaudų kiekį

Šioms prevencinėms priemonėms turėtų talkinti naujos technologijos, skirtos energijos vartojimui optimizuoti. Projektuodami naujas erdves, architektai, inžinieriai ir statybininkai greičiausiai pasitelks „Building Information Modeling“ (BIM) – bendradarbiavimo technologiją, palengvinančią labai detalų planavimą ir vykdymą, siekdami sumažinti bereikalingas statybų atliekas ir sąnaudas, pagerinti tvarumą ir skatinti kūrybiškumą. Kartu su BIM dizaineriai gali naudoti ir energijos modeliavimo programinę įrangą pastatams, padidinančią energijos efektyvumą.

Minimalizmas ir biofilinis dizainas

Susidomėjimas gamta ir technologijomis gali pasireikšti ir estetiškai, kai racionalus požiūris į medžiagas, sąnaudas ir energiją pasitelkiamas minimalistine estetika ir biofiliniu dizainu. Ko gero, interjerai vis dažniau bus dekoruojami gamtinėmis – balta, smėlio ar kita spalva, o baldai taps „švarių“ ir paprastų formų. Vertikalios žaliosios sienelės, miniatiūriniai sodai, apželdinti stogai ar balkonai ir gyvi augalai taip pat vis labiau skverbsis į šiuolaikinius pastatus.

Taigi tikimasi, kad pastatų interjeras smarkiai pasikeis, tačiau bus laikomasi trijų pagrindinių ašių: tvarumo, technologijų ir efektyvumo. Šie trys transformacijos impulsai įvyks kartu, o ne atskirai, kiekvienas paveikdamas ir palengvindamas kitą. Tikimės, kad dėl to miestai bus tvaresni, lankstesni ir integralūs – nors gali tekti nueiti nemažai kelio, o laiko neturime daug.

Tvaraus pastato scenarijus

Ekologiškas pastatas turėtų įgauti tokį pavidalą, kuris nesunkiai prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos. Tai reiškia, kad dizainas turi būti tvarus. Pasak Pasaulio aplinkos ir plėtros komisijos, jis turėtų atitikti įvairių kartų poreikį. Norėdami sudaryti tokį scenarijų, turite užduoti sau šiuos klausimus:

  • Ar ilgas jūsų planuojamo pastato gyvavimo laikas?
  • Ar jis draugiškas aplinkai?
  • Kaip suvartojama pastato energija?
  • Ar jūsų projektas kokiu nors būdu pakenktų aplinkai? Ar elementus, kurie buvo naudojami statyboje, galima perdirbti ir atnaujinti? Jei ne, ar jie galėtų būti pakeisti nepažeidžiant statinio konstruktyvo?
  • Ar pastatas prisideda ar gali prisidėti prie atliekų perdirbimo (waste stream)?

Anot Harvardo universiteto tyrėjo Josepho Alleno, „sergantys“ pastatai egzistuoja ir teršia aplinką. Todėl jie yra toksiški ir netinkami pokyčiams, kurie įvyks bent jau aplinkosaugos požiūriu. Galų gale, žalias pastatas skatina sveiką statybinę elgseną ir geidžiamą aplinką. Be to, šie pastatai turėtų atitikti šiuos kriterijus:

  • energiją ir vandenį naudoti efektyviai ir produktyviai, bet svarbiausia – taupiai ir tvariai;
  • saulės energija turėtų būti vienas pagrindinių tikslų;
  • žaliojo pastato oro aplinka turi būti švari nuo kenksmingų medžiagų;
  • statybai naudojamos medžiagos jokiu būdu neturi būti toksiškos ar kenksmingos, jau nekalbant apie netvarias medžiagas;
  • žmonės, naudojantys pastatą, turėtų būti patenkinti pastato valdytojo nustatytomis tvariomis sąlygomis. Jų gyvenimo kokybė turėtų būti aukšta ir kilti.

Kaip pasirinkti tvarias medžiagas, įrangą butui / namui, remiantis EPD (Environmental Product Declaration) ar kitais tvarumą įrodančiais sertifikatais?

EPD teikia informaciją apie gaminius nuo medžiagos „gyvavimo pradžios“ iki „sunaikinimo“ (angl. from cradle to grave), todėl projektuotojai, pirkėjai, rangovai, produkto gamintojai ir plačioji visuomenė gali geriau suprasti produkto tam tikro etapo poveikį ir bendrą poveikį aplinkai. Pasak Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) vadovo Andriaus Bagdono, visuomenė vis daugiau įgauna žinių apie tvarumą, todėl neišvengiamai turėtų suprasti, kad jų gamyba ir statybos daro didelį poveikį aplinkai, o aplinkos poveikį statant namą arba įsirengiant būstą galima įvertinti renkantis statybines medžiagas, kurios turi EPD ir jas lyginant tarpusavy. Taip pirkėjas sužinos, kuri medžiaga daro didesnį / mažesnį poveikį aplinkai, ir galės pasirinkti mažesnį poveikį aplinkai darantį produktą. Produkto poveikį aplinkai pirkėjas gali sužinoti EPD deklaracijos skyriuje „LCA results“.

A. Bagdonas rekomenduoja naudoti vietines medžiagas ir niekada nesirinkti iš Raudonojo sąrašo (angl. Red List: https://living-future.org/declare/declare-about/red-list/ ) bei atkreipti dėmesį į kitus sertifikatus, susijusius su produkto tvarumu: atsakingo pirkimo pagrindų standartas (BES 6001 Framework standard for Responsible sourcing), FSC medienos žyma; Tvarios konstrukcijos plieno schema (CARES Sustainable construction steel scheme); ECO-ECO sustiprinto ir atsakingo pirkimo standartas (ECO Reinforced Responsible sourcing standard); Tvariai naudojamų miškų programa (SFI – Sustainable forestry initiative).

Kokia EPD vertė architektams ir statytojams?

Ateityje gali tapti privaloma atlikti pastato gyvavimo ciklo analizę (angl. LCA) ir, remiantis LCA rezultatais, pagerinti rodiklius, lyginant su vidutinės klasės pastatais (to reikės BREEAM sertifikatui gauti, o Europos Sąjunga skatina „Levels“ ir „Net zero building“ programas). EPD glaudžiai siejasi su bendru viso pastato gyvavimo ciklo įvertinimu (LCA), nes remiantis EPD deklaracijoje pateikiamais duomenimis ir yra atliekamas LCA. „Todėl projektuojant tvarų, nulinės emisijos pastatą svarbu žinoti CO2 emisijas viso pastato gyvavimo laikotarpiu, GWP (global warming potential) ar kitus aplinkos tausojimui svarbius rodiklius, randamus EPD deklaracijoje, kad būtų galima suprasti bendrą projektuojamo pastato įtaką aplinkai“, – sako A. Bagdonas.

Pastatų statytojai, siekdami BREEAM / LEED sertifikato, renkasi EPD deklaraciją turinčias medžiagas. Už tai suteikiama papildomų balų.

EPD deklaracija yra aktuali medžiagų gamintojams, siekiantiems išeiti į kitas rinkas (ypač Vakarų ir Skandinavijos šalių). Deklaracija žymi produkto patikimumą ir tarptautiškumą; produktai patenka į listinguojamus tarptautinius sąrašus. Skandinavijos rinkoje EPD yra laikomas savaime suprantamu dokumentu, nurodančiu produkto poveikį aplinkai ir įmonės skaidrumą.

Pabaltijo šalys neatsilieka nuo tendencijų

Pasak bendrovės „Vesta consulting“ direktoriaus Evaldo Savickio, tendencijos ir valstybių įsipareigojimai rodo, jog Pabaltijo šalys aktyviai skatina tvaraus verslo bei nekilnojamojo turto plėtrą. Tai neabejotinai daro stiprią įtaką ir pačios rinkos pasikeitimams. Produktų gamintojai vis dažniau susiduria su investuotojų ar kitų šalių reikalavimais atnaujinti gamybą pagal tvarumo standartus. Nuo to gali priklausyti ne tik produktų paklausa, bet ir pačios įmonės patrauklumas bei pozicija rinkoje.

Viena iš didžiausių rinkų, kurioje tvarumas tampa vis aštresne tema, – nekilnojamasis turtas. Nekilnojamojo turto savininkai ir vystytojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokios medžiagos yra naudojamos jų pastatuose. Tvarumo aspektas svarbus ne tik siekiant BREEAM ar LEED sertifikato. Ilgainiui tai užtikrina išliekamąją būsto vertę, likvidumą ir patrauklumą investuotojams bei nuomininkams. Taigi, renkantis medžiagas pastatams statyti, prioritetą neabejotinai turi tos įmonės, kurios savo produkciją žymi EPD deklaracija.

„Atkreipčiau dėmesį į tai, jog kol kas pakanka tiesiog turėti industrijos poveikį aplinkai įrodantį EPD dokumentą, tačiau sparčiai einame dar tvaresnių standartų suvokimo link. Ilgainiui nekilnojamojo turto statytojai produktų deklaracijas lygins tarpusavyje, o tai reiškia, kad produktų gamintojai turės imtis realių veiksmų, siekdami sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir įrodyti savo atsakomybę bei vertę“, – sako E. Savickis.

Korekcijos, kurios gali įvykti pandemijos ir kitų globalių pokyčių akivaizdoje

Būsimų namų interjerai bus kuriami siekiant sušvelninti pandemijos įtaką – tinklalapio „Dezeen“ straipsnyje rašo tendencijų kūrėja, architektė Michelle Ogunndehin, „Elle decoration“ žurnalo redaktorė, nurodžiusi 11 būdų, kaip pandemija paveiks namus. Jos įsitikinimu, pasikeitus šiuolaikinei namų paradigmai, namai gali tapti rimtu ginklu kovai su pandemija.

Anot M. Ogunndehin, būsimuose namuose forma seks pandemiją (perfrazuojant garsųjį modernistų šūkį „forma seka paskui funkciją“). Pirmiausia namai turi palaikyti ir stiprinti imunitetą. Juose neturi būti kenksmingų medžiagų – dažų, skleidžiančių toksinus, žvakių iš parafino, net neaiškios kilmės sintetinių kilimų, jau nekalbant apie cigarečių dūmus, pelėsių sporas ar virusus.

„Pasak Karališkojo gydytojų koledžo, tai mirtinas kokteilis, sukeliantis maždaug 99 000 metinių mirčių vien Europoje. Taigi dažai, kuriuose nėra LOJ ir statybinės medžiagos be formaldehido, turi būti laikoma standartu, o MDF turėtų būti uždrausta“, – rašo autorė. Anot jos, oro ir vandens filtravimo sistemos būstuose ir biuruose gali būti aukštųjų technologijų sprendimai, tačiau geriamojo filtruoto vandens ąsotis ir daugybė lapinių kambarinių augalų taip pat gali būti labai veiksmingi sveikatai ir be pašalinio poveikio. „Augalai yra oro valymo „nindzės“ – jie tokie veiksmingi, kad net NASA užsakė tyrimus, kad tai įrodytų“, – teigia M. Ogunndehin.

Higiena – su sveiku protu

Jos nuomone, higienos reikia laikytis kiekviename žingsnyje, vadovaujantis sveiku protu, o ne fobijomis. Autorė supranta, kad mus supantys daiktai, keliantys gerus prisiminimus, yra labai svarbūs psichologinei savijautai, todėl pataria nemesti lauk visko iš eilės, o rūpestingai atsirinkti. Daugiau dėmesio ji siūlo sutelkti į tai, kas padeda laikytis atidesnės higienos, – bekontakčių technologijų (durelių, atsidarančių piršto paspaudimu, vandens maišytuvų, valdomų alkūne ar keliu, ir pan.).

Taip pat ji pataria grįžti prie senų, patikrintų būsto planavimo būdų, prisiminti tokį dalyką kaip „gonkos“, t. y. mažo patalpų prieangio, kuriame nusiauname lauko batus prieš įeidami į vidų. Tai yra praktiniai vartai į gerą vidaus higieną: numatyta kitokia grindų apdaila, palyginti su likusiais namais, turėtų nubrėžti jų ribas.

„Derinkite tai su natūraliais antibakteriniais paviršiais, tokiais kaip kamštis ir varis. Prieškambario fojė, kaip „nukenksminimo kamera“, yra nesunkiai įgyvendinama – nereikia įdiegti standartinių ligoninės UV filtrų sistemų“, – rašo autorė. Didesni higienos reikalavimai turėtų būti taikomi ir virtuvės zonai. Nors pastaruoju metu ji tapusi bendros erdvės dalimi, tačiau, M. Ogunndehin nuomone, joje neturėtų būti mokyklinių kuprinių, vaikų žaislų ar darbo priemonių. Virtuvės stalas nėra pritaikytas darbui, kaip ir virtuvės kėdė. Darbo vieta namuose turi būti izoliuota nuo triukšmo, su tam skirtais baldais ir gerai apgalvota, nes panašu, kad joje teks praleisti gerokai daugiau laiko negu iki šiol.

Daugiau lankstumo

Kita autorės koncepcija, kurią svarbu paminėti, yra labiau socialinė. Ji pataria, atsižvelgdama į psichologų, sociologų ir urbanistų tyrimus, kurti tokius kvartalus ir bendruomenes, kuriose gyventų kelios kartos – mamos su vaikais nebūtų izoliuotos namuose, kaip ir senukai, kurie šiuo metu suvaromi į tam tikrus senėjimo getus.

Bendruomenėse turėtų taikiai sugyventi kelių kartų interesai, o namai turėtų būti planuojami lanksčiai, kad juose būtų galima užauginus vaikus oriai senti arba pakeitus keletą pertvarų pritaikyti kitiems poreikiams. Čia turėtų būti ir vaikų žaidimo aikštelių, ir paauglių aktyvaus sporto zonų, ir suoliukų senukams prisėsti.

Apibendrinant

Pastarosios publikacijos architektams ir dizaineriams skirtuose tinklalapiuose kviečia grįžti prie ištakų ir moderniomis priemonėmis perfrazuoti daugelio laikotarpių patikrintą gyvenseną. Šiuolaikinės technologijos turėtų padėti kaupti bei apdoroti informaciją ir tobulinti daugelio kartų patirtį, pasitelkiant į pagalbą gamtą, kaip sąjungininką, o ne pažabojant ją didesnio vartojimo tikslui. Pandemijos pasaulyje – ne naujiena, jos nuolat kartojasi beveik kas šimtą metų. Racionalus valstietiškas mąstymas, kaip ir sveikas protas, nuo seno buvo didysis pagalbininkas išgyventi.

www.sa.lt

V/S: 155 / 4