Architektūros šventės atkeliaus į Lietuvos miestus – kvies juos pažinti iš naujo  ‎‎

Gegužės pabaigoje Panevėžyje startuos naujas pažintinis projektas apie Lietuvos miestų architektūrą – „Pastatai kalba“. Jo organizatoriai sieks sukurti architektūros šventę, kurios metu visus kvies iš arčiau pažinti mus supančia aplinką, praturtinti architektūrinį žodyną, patirti atradimo džiaugsmą ir atrasti savo miestą iš naujo.

Šio projekto išskirtinumas – kiekvienais metais bus siūloma aplankyti vis kitą miestą ir susipažinti su išskirtine jo architektūra. Viena iš šio projektų organizatorių Agnė Motiejauskaitė, anksčiau dirbo architektūros festivalio „Open House Vilnius“ komandoje. Ji pasakoja, jog tuomet susilaukdavo klausimų ir pasiūlymų tokio pat tipo renginius organizuoti ir kituose Lietuvos miestuose.

„Puikiai žinojome, kad ir mažesniuose miestuose yra daug architektūriškai vertingų pastatų, kuriuos verta pažinti, tačiau supratome, kad patys šių renginių suorganizuoti negalėtume, todėl geriausia, jog tai darytų veiklūs tų miestų gyventojai. Ši mintis kelis „Open House Vilnius“ organizatorius paskatino imtis iniciatyvos – atrinkti kelis Lietuvos miestus, juose suburti vietinių organizatorių komandas ir su jomis pasidalinti „Open House Vilnius“ metu sukaupta patirtimi“, – teigė A. Motiejauskaitė.

Pirmasis miestas, kuriame prasidės „Pastatai kalba“ projektas, bus Panevėžys. Jame gegužės 23-24 d. bus kviečiama susipažinti su penkiolika išskirtinių miesto pastatų. Kiekviename mieste atviros architektūros savaitgalio renginį organizuoja vis kita komanda – vietiniai miesto gyventojai ir keli patirties „Open House Vilnius“ turintys žmonės.

Savaitgalio Panevėžyje metu vyks nemokamos, gidų-savanorių vedamos ekskursijos, kurių metu lankytojai galės iš naujo pažvelgti į jau gerai žinomus objektus – Juozo Miltinio dramos teatrą, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką, Kultūros centrą – Panevėžio bendruomenių rūmus, Panevėžio Santuokų rūmus, Panevėžio sporto centro „Aukštaitijos“ sporto kompleksą ir kt.

Panevėžio cukraus fabrikas

                                             Panevėžio cukraus fabriko administracinis pastatas (Norbert Tukaj nuotr.)

 

„Ypatingai norime pasidžiaugti, kad renginio programoje turime įprastai visuomenei sunkiai prieinamus pastatus – Panevėžio cukraus fabriką, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolyną. Formuodami programą pasirinkome visuomenei pristatyti XX a. ketvirto – dešimto dešimtmečio architektūros pavyzdžius Panevėžio mieste, nes jų sukūrimo istorijos yra mažiausiai žinomos miestiečiams“, – tvirtino A. Motiejauskaitė.

„Pastatai kalba“ organizatorė pasakoja, jog sudaryti pirmąją programą Panevėžio miestui nebuvo lengva užduotis. Į šį procesą buvo įtraukti architektai bei miesto bendruomenės nariai.
Panevėžyje vyksiančių renginių ciklo komandą sudaro trys architektės, trys interjero dizainerės, istorikė, semiotikė, architektūrologas ir kūrybinių industrijų specialistas. Šeši iš komandos narių yra panevėžiečiai, šiuo metu gyvenantys ir dirbantis Vilniuje, du – gyvenantys ir dirbantys Panevėžyje.

Prie savanorių komandos jau prisijungė 30 pastatų mentorių, kurie pradėjo ruošti ekskursijas pastatuose. Tai įvairiausių profesijų ir amžiaus panevėžiečiai: mokytojai, gidai ir t.t. Organizatoriai vis dar priima savanorius, kurie nori prisidėti prie šio projekto.

„Įdomiausia, žinoma, sudaryti renginio programą – pasirinkę miestą jame apsilankėme, užfiksavome, aptarėme visus galimus programos pastatus, kurių buvo tikrai daugiau nei 15. Tuomet po ilgų diskusijų, paieškų, pokalbių su ekspertais ir pakartotinių apsilankymų išsigryninome, kurie pastatai yra verčiausi ir atitinka mūsų keliamus kriterijus: išskirtinę architektūrą, neprienamumą, pozityvumą, ženkliškumą ir gali būti laikomi XX a. ketvirto – dešimto dešimtmečio architektūros pavyzdžiais.

 

pastatai kalba

                                                               „Pastatai kalba“ komanda (Arvydo Gudo nuotr.)

 

Taip gavome solidų 15-os pastatų sąrašą ir iš karto pradėjome derybas su pastatų savininkais bei valdytojais. Kiekvienam pastatui skyrėme po du žmonės – mentorius, kurie sutiko organizuoti ekskursijas. Vėlesniuose etapuose prisijungs savanoriai, o kai turėsime pilnai suformuotas komandas – praktikuosimės bandomosiose ekskursijose, kad sulaukę gegužės 23-24 d. su džiaugsmu pateiktumėme rezultatus lankytojams.

Tuo pat metu pradėjome vystyti ir antrą programos etapą – meninius renginius pastatuose, kurie papildys ir ne tik žodžiais atskleis galimą žmogaus santykį su architektūra. Kurdami „Pastatai kalba. Panevėžys“ renginio programą patiriame atradimo džiaugsmą, kurį, viliamės, patirs ir renginio lankytojai“, – teigė A. Motiejauskaitė.

2021 metais atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba“ planuojamas Palangoje – organizatorių komanda jau yra pradėjusi pasiruošimo darbus. Projekto atstovė sakė, jog tokius renginius norėtų vėliau organizuoti Šiauliuose bei Druskininkuose, tačiau tai priklausys nuo organizatorių entuziazmo bei finansavimo.

Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolynas (Norbert Tukaj nuotr.)

Juozo Miltinio dramos teatras (Norbert Tukaj nuotr.)

Kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai (Norbert Tukaj nuotr.)

„Pastatai kalba“ mentorių mokymai (Arvydo Gudo nuotr.)

 



 



 

 

V/S: 68 / 2