Architektūros ir dizaino sprendimai gydymo įstaigose – vienas iš psichologinio komforto aspektų  ‎‎

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė nemažai pranešimų apie naujai statomus ar renovuojamus ligoninių ir medicinos klinikų pastatus. Rodos, pagaliau ir mūsų šalyje imta skirti dėmesio gydymo įstaigų architektūrai ir interjerui kaip veiksniui, kuris gali pagerinti ligonių sveikimą bei darbuotojų produktyvumą ir nuotaiką. Šio straipsnio pašnekovai net neabejoja ryšiu tarp to, kaip atrodo sveikatinimosi patalpos, ir to, kaip jaučiasi jose dirbantys ar besigydantys žmonės.

Tikslas – suprojektuoti gydymo įstaigos neprimenančią kliniką

Naują sveikatos priežiūros paslaugų teikimo padalinį Kauno rajone, Akademijoje, šiuo metu stato Pilėnų sveikatos priežiūros centras. Trijų aukštų klinikoje daugiausia bus teikiamos bendrosios medicinos, odontologijos, grožio ir sveikatingumo paslaugos, veiks vaistinė. 1600 m² šiuolaikišką medicinos centrą planuojama atidaryti šių metų pabaigoje.

Vienas iš projekto autorių įmonės „Archas“ architektas Tomas Kuleša teigia, kad pagrindinis užsakovų tikslas buvo, kad klinika neskleistų slogios nuotaikos, kokia kartais jaučiama valstybinėse gydymo įstaigose.

'' Vienas iš projekto autorių įmonės „Archas“ architektas Tomas Kuleša teigia, kad pagrindinis užsakovų tikslas buvo, kad klinika neskleistų slogios nuotaikos, kokia kartais jaučiama valstybinėse gydymo įstaigose. „ 

                                                                                                                - T. Kuleša

pilėnų klinika

 

„Suprojektuotas nuosaikios išraiškos pastatas, kadangi siekėme, kad pastato architektūra nesiųstų žinutės, jog tai yra gydymo įstaiga. Dėl šios priežasties pasirinktas šviesaus struktūrinio tinko ir patinuoto žalio vario elementų derinys. Netoli šio pastato yra transporto mazgas, stengėmės, kad klinikos architektūra atsiskleistų ne tik iš artimos, bet ir iš tolimesnės perspektyvos“, – pabrėžė architektas.

Dar vienas estetiškas sprendimas – į pastatą sumontuoti langai su išorėje nematomu (paslėptu) varčios rėmu.

Kadangi naujas pastatas buvo projektuojamas šalia jau veikiančio kito šio priežiūros centro pastato, naujai suprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė buvo prijungta prie senosios kaimyninio pastato aikštelės.

„Projektuojant aikštelę, dėmesys buvo sutelktas į tai, kad ji būtų patogi lankytojams, ypač negalią turintiems žmonėms, ir kad aikštelė būtų pakankamo dydžio, todėl ji yra suplanuota didesnė, nei reikalauja normos. Dar vienas geras dalykas tas, kad atskirtas darbuotojų ir lankytojų srautas į aikštelę ir iš jos“, – sakė pašnekovas.

Pasak T. Kulešos, teritorija aplink pastatą yra gana žalia, neintensyviai urbanizuota, todėl „Archo“ komanda nematė tikslo jos papildomai užželdinti: buvo pasodinta keletas dekoratyvinių medelių ir sutvarkyta veja.

Tačiau be puošnių elementų neapsieita – pastate numatytas ne tik funkcinis, bet ir dekoratyvusis fasado apšvietimas, kad išryškėtų vertikalių stačiakampių ritmas ir tamsiu paros metu klinika atrodytų reprezentatyviai.

Prie projekto taip pat prisidėjo architektas Deivydas Pauža.

Daug dėmesio skirta akustikai

Anot kito šio projekto architekto Gintaro Čepurnos, gana sunki užduotis buvo logiškai suplanuoti pastato vidaus funkcinius ryšius.

" Pasirinkome sugrupuoti gydytojų kabinetus pagal tai, kokias paslaugas jie suteikia, ir pagal tai, kokios žmonių grupės aptarnaujamos – suaugusieji ar vaikai. Šiuos kabinetus išbalansavome įvesdami įvairias laukimo ir poilsio erdves. „

                                                                                                            -G. Čepurna

„Pasirinkome sugrupuoti gydytojų kabinetus pagal tai, kokias paslaugas jie suteikia, ir pagal tai, kokios žmonių grupės aptarnaujamos – suaugusieji ar vaikai. Šiuos kabinetus išbalansavome įvesdami įvairias laukimo ir poilsio erdves: erdvų vestibiulį, mikroerdves, vaikų zoną, mamos kambarį. Medicinos personalui taip pat įrengti šiuolaikiški, erdvūs kabinetai“, – pasakojo G. Čepurna.

Paklaustas, kaip mano, ar gydymo įstaigų dizaino sprendimai gali pagerinti ligonių sveikimą bei darbuotojų produktyvumą ir nuotaiką, T. Kuleša neabejojo: „Inovatyvūs inžineriniai sprendimai užtikrina geresnes darbo sąlygas ir darbingumą medikams, o geri dizaino sprendimai ir estetika žmones veikia ir nuteikia teigiamai bei raminamai. Tai labai svarbu, mat dažniausiai į gydymo įstaigą besikreipiantis asmuo turi didesnių ar mažesnių sveikatos sutrikimų, rūpesčių, o tai lemia tam tikrą stresinę būseną, todėl siekėme, kad pastato architektūra netaptų šios būsenos katalizatoriumi“, – sakė pašnekovas.

Remontas – taip pat sprendimas

Pajutę, kad atėjo laikas plėstis, Klaipėdoje veikiančios medicinos įstaigos „SG klinika“ savininkai nutarė nestatyti naujų, o įsigyti senas kitos gydymo įstaigos patalpas ir jas maksimaliai pritaikyti pagal dabarties poreikius ir reikalavimus. Pastato S. Daukanto g. 22, kur prieš 20 m. pradėjo veikti viena pirmųjų privačių klinikų Klaipėdoje „Medikana“, patalpos vos per septynis mėnesius buvo šiuolaikiškai pritaikytos dabarčiai.

SG klinika

SG klinika

 Mindaugo Milinio nuotr.

Kapitališkai atnaujinta pastato išorė: apšiltintas fasadas, sumontuoti langai iš S. Daukanto gatvės pusės dengti grūdintojo stiklo plokštėmis, siekiant izoliuoti nuo triukšmo ir dulkių, įstiklintas pagrindinis įėjimas, neliko sovietmečio tipinės gyvenamosios architektūros išraiškos ir devintojo dešimtmečio „aksesuaro“ – aukštos kalto metalo ir plytų tvoros. Penkių aukštų pastatas buvo suremontuotas, nenutraukiant įmonės veiklos.

Dabar modernizuotame „SG klinikos“ pastate pacientams yra teikiamos bendrosios medicinos, reabilitacijos, estetinės medicinos ir grožio paslaugos. Prireikus čia taip pat gali būti atliekamos mažosios ambulatorinės chirurginio gydymo procedūros.

Didžiausias dėmesys skirtas horizontaliems ir vertikaliems ryšiams

Anot pastato kapitalinio remonto projekto vadovės architektės Dainoros Abelkienės, naujos architektūrinės išraiškos stilių padiktavo tai, kad reikėjo išsaugoti devintojo dešimtmečio berėmio bronzinio stiklo evakuacinę laiptinę. Prie šio klausimo išsprendimo prisidėjo ir architektė Sima Balčiutė.

Tokios pat spalvos stiklu įstiklintas įėjimas į pastatą, pietiniai balkonai, langai iš šiaurinės pusės. Dabar įstiklinta laiptinė ne tik jungia pastato aukštus: iš jos patenkama ir į liftą, ir į kosmetikos parduotuvę.

Vienas svarbiausių pakeitimų, pasak pašnekovės, buvo lifto šachtos įrengimas pastate:

„Siekiant maksimalaus komforto pacientams, įmontuotas liftas, kuris jungia visus aukštus, o į jį patekti galima tiesiai nuo šaligatvio. Tai buvo gana sudėtinga užduotis ir techniškai, ir konstruktyviai, nes liftas sustoja ne tik tarp aukštų, bet ir tarpaukštiniuose sustojimuose“, – pasakojo architektė.

Taip pat nelengva užduotis, D. Abelkienės teigimu, buvo korektiškai prijungti pastatą prie S. Daukanto gatvės. „Pastatas tapo lengviau pasiekiamas, pakoregavus aplink jį esantį sklypą: nuardžius tvoras, nugriovus nenaudojamus statinius ir taip maksimaliai atvėrus pastatą į gatvę, kad būtų sukurtas patogus jo pasiekiamumas tėveliams su mažais vaikais, žmonėms, turintiems judėjimo ar regos negalią“, – sakė specialistė.

Atnaujinant aplinką taip pat pakoreguotas vidinis kiemelis, kuriame klinikos darbuotojai statė automobilius. „Jis yra pritaikytas ne tik jų automobiliams laikyti ar specialiosioms transporto priemonėms privažiuoti, čia įrengtos ir kelios neįgaliųjų transporto vietos. Papildomos dvi automobilių stovėjimo vietos iš gatvės pusės įrengtos panaudojant šaligatvį. Taip pat pakeista šaligatvio danga, nužemintas šlaitas, suformuota pieva ir pasodinta naujų medžių“, – teigė pašnekovė.

‎‎Pastatas apšiltintas, jame pakeista visa vėdinimo sistema, kuri pritaikyta šiuolaikiškiems medicinos poreikiams. D. Abelkienės nuomone, po kapitalinio remonto klinika Klaipėdoje tapo viena moderniausių tiek savo eksterjero, tiek interjero sprendimais.

Interjeras – šviesus ir neperkrautas

Pasak interjero dizainerės Gintarės Manikės, interjero sprendimus labiausiai padiktavo tai, kad pastato remontas vyko tuo pat metu, kai jame vyko klinikos darbai, ir, be abejo, remontui skirtos lėšos.

„Visų pirma, labai didelės rekonstrukcijos nesinorėjo daryti, nes darbas vyko nenutrūkstamai. Antra, biudžetą pavadinčiau ekonominiu, tad kai kurias interjero detales kūrėme visiškai naujai, o kai ką – tik atnaujinome“, – pasakojo pašnekovė.

‎‎ Dar vienas iššūkis, jos teigimu, buvo tai, kad pastatas yra senos statybos ir jame nebuvo suprojektuota didelių erdvių.

„Šiame pastate iš esmės yra vos kelios didesnės erdvės: registratūros zona bei laukiamieji nuliniame ir mansardiniame aukštuose. Kituose aukštuose daugiausia įrengti gydytojų kabinetai ir prie jų parinkti minkšti baldai laukiamųjų zonose. Todėl nutarėme patalpose naudoti šviesias spalvas, kad sukurtume optimaliai didesnių patalpų įvaizdį ir lengvą bei neįpareigojančią atmosferą“, – sakė specialistė.

Šiam tikslui dizainerė panaudojo vientisą švelniai smėlinę sienų ir lubų spalvą, o daugiausiai dinamikos suteikė grindims. „Grindims pasirinktos heterogeninės (daugiasluoksnės) dangos. Joms naudotas pilkšvos ir smėlinės spalvų derinys, o akcentine spalva tapo melsvai žalia. Šie kodiniai spalviniai deriniai skirtingomis kombinacijomis atsikartoja visuose pastato aukštuose ant grindų, baldų, kitų detalių. Laiptams pasirinkome homogeninę dangą, spalviškai derančią prie heterogeninių dangų“, – sprendimus aiškino G. Manikė.

Anot pašnekovės, didesne detalių gausa išsiskiria patalpa, kurioje lankosi vaikai. Čia grindų dangose atsirado spalvotų geometrinių figūrų, juostų ir raštų intarpų, pasirinkta marga langų danga. „Tačiau visur stengėmės išlaikyti vientisumą, neapkrauti interjero, mat medicinos įstaigose yra daug įvairiausios aparatūros ir įrangos, o tai interjerui vis tik suteikia vizualinio „triukšmo“, – pridūrė dizainerė.

Baldai klinikai buvo gaminti individualiai. Jiems pasirinkta šviesaus medžio tekstūra, kuri atsikartoja durų medžiagiškume, taip pat – grindų dangose.

 

" Koridoriuose į lubas buvo įleisti nedideli LED šviestuvai, o medikų kabinetuose, kur reikia intensyvios šviesos, – LED plokštės. Grožio ir estetikos bei masažų kabinetuose įvesti papildomi šviesos šaltiniai – sieniniai šviestuvai, siekiant sukurti jaukią, raminančią atmosferą. „

                                                                                                                                            -G. Manikė

 

  Mindaugo Milinio nuotr.

 

Planuojant apšvietimą, anot G. Manikės, užsakovai prašė atsižvelgti į higienos normas, todėl pasirinkti kuklūs sprendimai:

„Koridoriuose į lubas buvo įleisti nedideli LED šviestuvai, o medikų kabinetuose, kur reikia intensyvios šviesos, – LED plokštės. Grožio ir estetikos bei masažų kabinetuose įvesti papildomi šviesos šaltiniai – sieniniai šviestuvai, siekiant sukurti jaukią, raminančią atmosferą“, – pasakojo pašnekovė.

Dizainerės teigimu, klinikoje interjeru labiausiai išsiskiria kosmetikos parduotuvė, esanti pirmame pastato aukšte. Šios patalpos interjeras buvo sukurtas per daug neatsižvelgiant į bendrą klinikos įvaizdį. „Parduotuvės grindims panaudotos didelio formato akmens masės plyteles, imituojančios akmenį – oniksą. Prie jo priderintas marmuro prekystalis, individualiai projektuoti riešuto rašto baldai ir vario ar vario spalvos detalės. Patalpoje panaudojome daug veidrodžių, paslėpto LED apšvietimo ir jų derinys sukūrė nedidukę, bet jaukią parfumerijos ir kosmetikos parduotuvėlę“, – pabrėžį G. Manikė.

Dar viena maloni detalė, sukurta galvojant apie klinikos lankytojus, yra kiekviename aukšte sumontuoti geriamojo vandens įvadai ir maišytuvai.

Pašnekovės nuomone, gydymo įstaigų interjeras ir bendra aplinka daro didelę įtaką tiek jų pacientams, tiek darbuotojams:

„Gyvename tokiais laikais, kai daug keliaujame, kai informacinės technologijos leidžia susipažinti su įvairiausiomis pasaulio vietomis, tad žmonės net nenorėdami mato, koks aplinkui vyksta progresas, koks yra šiuolaikinis interjeras, kaip kuriama maloni aplinka. Į sveikatinimosi ir gydymo įstaigas žmonės ateina sveikti, tad, manau, jų aplinka turėtų nuteikti pozityviai. Komfortabilios, jaukios patalpos turi būti sukurtos ir medikams, nes jų savijauta ne mažiau svarbi nei pacientų. Švari, patogi, šviesi darbo vietos aplinka, galimybė palikti automobilį prie pastato kuria gerą darbuotojų nuotaiką, o tai atsiliepia ir pacientams“, – savo mintimis dalijosi interjero dizainerė.

     

 UAB „Talma“ renovuojamoje klinikoje įrengė aliuminio ir stiklo fasadą, sumontavo stiklo lakštus, vidaus duris ir aliuminio pertvaras. Plačiau skaitykite : Sėkmės garantas – komandinis darbas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 vasaris

 

V/S: 78 / 3