Ar žinote, kada reikia kreiptis į matininką?

Maždaug du trečdaliai besikreipiančiųjų tai daro dėl žemės, pastatų ir patalpų matavimo. Pastaruoju metu daug žmonių atlieka tiksliuosius turimų žemės sklypų matavimus, tai ypač aktualu norintiems parduoti, padalyti, sujungti ir pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.

Tokia situacija susiklostė todėl, kad 1994 m. buvo sukurta ir paleista Lietuvos koordinačių sistema LKS94, kai buvo matuojama preliminariai, o nuo 2005 m. yra permatuojama, kas leidžia žinoti tikslias savo nuosavybės ribas ir plotą. Atlikus tiksliuosius matavimus, sklypo ribos gali kisti, dėl to kyla nesutarimų tarp kaimynų. Norėčiau pabrėžti, kad joks matininkas negali legaliai padidinti ar sumažinti žemės ploto, jis tiesiog užfiksuoja dokumentuose pateiktą informaciją.

Žmonės į matininkus kreipiasi ir dėl topografinių nuotraukų, reikalingų prieš projektuojant statinius, taip pat tada, kai reikalingas išsamus žemės sklypo planas su pažymėtais statiniais, inventoriumi, komunikacijomis ir kt., atliekant infrastruktūros darbus, statinių baigtumo nustatymas, riboženklių atstatymas, kai, pavyzdžiui, jie pasimeta statybos darbų metu, naudojimosi tvarkos (bendru keliu ir pan.) nustatymas ir kt.

O kaip dėl sodų bendrijų, kur pastaraisiais metais sparčiai dygsta individualūs namai?

Sodų bendrijose daug problemų, nes didžioji dalis sklypų vis dar yra matuota preliminariai. Pradėjus tiksliuosius matavimus paaiškėja, kad ne visų žemės savininkų statiniai yra jų sklypo ribose. Šiuo atveju laimi tas, kuris pirmesnis atlieka matavimus ir suformuoja sklypą.

Derinant sklypų ribas reikalingas sodų bendrijos pirmininko parašas, kas neretai tampa tikru galvos skausmu tiek matininkams, tiek sklypų savininkams. Negavę pirmininko parašo dėl sklypo linijų ilgio, formos ar pasikeitimų, matininkai kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą situacijos sprendimui gauti. Dėl to visas nesutikimų, sprendimų ieškojimo „maratonas“ gali užtrukti mėnesių mėnesius.

 

„Sodų bendrijose daug problemų, nes didžioji dalis sklypų vis dar yra matuota preliminariai.“

 

Kokiais atvejais į matininką kreipiasi būsto – namo ar buto – savininkai?

Statant namą ar kotedžą matininko apsilankymas būtinas paklojus pamatus ir norint juos įregistruoti. Jeigu statiniui reikalingas banko ar kitos kredito įstaigos finansavimas, matininką teks kviesti ir pastačius sienas, uždengus stogą, t. y. norint padidinti pastato vertę reikia užregistruoti didesnį baigtumo procentą . Tokiu atveju bus galima kreiptis dėl papildomo finansavimo. Kai visi darbai bus baigti, matininkas turi atlikti galutinius matavimus, patvirtinti erdvių suplanavimą, plotą ir sudaryti kadastrinę bylą. Be šio dokumento neįregistruosite statinio Registrų centre.

 

„Statant namą ar kotedžą matininko apsilankymas būtinas paklojus pamatus ir norint juos įregistruoti.“

 

Į matininką gali tekti kreiptis ir nusipirkus butą daugiabutyje: namo baigtumas gali būti 100 proc., o štai buto su nebaigta daline apdaila – 85 proc. Ta reiškia, kad, įsirengus butą, reikės kviesti matininką, kuris nubraižys esamas erdves, jas išmatuos ir suformuos naują kadastrinę bylą.

O jeigu atliekamas kapitalinis remontas?

Atlikus kapitalinį remontą, rekonstravus ar kitaip pertvarkius butą, namą ar patalpą reikia kviesti matininką ir pradėti naują kadastrinių matavimų bylą, pavyzdžiui, kai didinamas gyvenamasis būsto plotas iš balkono, kas, beje, dabar labai populiaru, padarius arką laikančiojoje sienoje ir kt. Priešingu atveju tokie darbai laikomi savavališkais.

 

„Atlikus kapitalinį remontą, rekonstravus ar kitaip pertvarkius butą, namą ar patalpą reikia kviesti matininką ir pradėti naują kadastrinių matavimų bylą.“

 

Daugiau informacijos – www.capitalmatininkai.lt

TEKSTAS – Aistės Jasinskaitės.